Popietėje, skirtoje Tautinio kostiumo metams, kuri vyko spalio 4 d., dalyvavo „Atžalyno“ progimnazijos 6a klasės mokiniai su mokytoja Jolita Jurkevičiūte. Jų piešinių paroda „Gyvybės medis“ rugsėjo – spalio mėnesiais eksponuojama Širvintų viešosios  bibliotekos vaikų literatūros skyriuje. Vaikai piešė gyvybės medžius, puoštus tautinių motyvų ornamentais.

Renginio viešnia, Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė Laimutė Bikulčienė  pasakojo vaikams apie Lietuvos regionų tautinių kostiumų skirtumus, ypatumus. Tautiniai kostiumai  yra siuvami iš austų audinių.  Prie jų priderinami tik tam regionui būdingi priedai: karūnos, juostos, riešinės, skraistės, skarelės, papuošalai, nuometai, nuometėliai ir kt.  Tautinis aprėdas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Lamutė Bikulčienė  vaikams vizualiai parodė, koks yra aukštaičių tautinis kostiumas, kuo jis ypatingas, lyginant su kitais regionais. Įdomiai ir išraiškingai buvo pristatytas kiekvienas rūbas: galvos apdangalas, karoliai, palaidinė, liemenė, sijonas, kojinės, juostos. Dabar žinosime, kad aukštaičių kostiume vyrauja raudona spalva, bet negali būti mėlynos. Kiekvienam savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.

 Renginys baigėsi ratelių „Aš pasėjau žalią rūtą“ ir „Augo sode serbenta“ šokimu. Laimutė sakė, kad netiesa, esą lietuvių šokiai liūdni. Reikia tik geros nuotaikos juos šokant. Jos, beje,  netrūko renginio metu. Nuoširdžiai dėkojame viešniai už informatyvią ir nuotaikingą popietę. Galbūt ši popietė paskatins vaikus  labiau domėtis tautiniais rūbais, lietuviškomis tradicijomis, paveldu.

 Lolita Pliukštienė

    Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos ,,Seimo portretai“ pristatymas. Svečiavosi knygos autorius Jonas Kazimieras Burdulis ir leidyklos ,,Saulelė“ direktorė Eglė Mirončikienė.

    Jonas Kazimieras Burdulis papasakojo, kaip gimė knyga, kodėl pasirinko tokią temą, kokie jausmai jį lydėjo rašant šią satyrinę knygą. Autorius pripažino, kad šiai knygai reikia atrasti ir savo skaitytoją. Ir prieš pateikiant savo kūrinį skaitytojui, kiekvienas autorius privalo susimąstyti, ko jis siekia. Knygoje autorius dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais, įžvalgomis. Pasakodamas nevengia pašmaikštauti, autoriaus veide vis šmėsteli šypsena.

     Knyga „Seimo portretai“ sudaryta iš keturių skyrių: seimo portretai, seimo kronikos, iš pragaro virtuvės, pastabos paraštėse. Paskutiniame skyriuje autorius aprašo demagogikos mokslą, kuris nagrinėja efektyvių, tačiau visuotinės moralės normų atmestų metodų taikymą kelių asmenų ar asmenų grupių kovoje, siekiant iškovoti dominuojančios padėties ar kitokios naudos. Knygoje gausu „iškalbingų“ iliustracijų, kurias lydi ir šmaikštūs pavadinimai.

    Autorių papildė ir mintimis apie knygą pasidalijo leidyklos „Saulelė“ direktorė Eglė Mirončikienė. Leidyklos direktorė atsakė į klausimą, kodėl verta perskaityti šią satyrinę knygą. Rėmėsi savo, kaip psichologės patirtimi, įžvalgomis ar mokslininkų įrodytais tyrimais, faktais.

    Klausimų – atsakymų gausa įsuko į diskusijos verpetą. Nuomonių buvo įvairių, svečiai noriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Diskusijos metu autorius nestokojo humoro jausmo, nevengė pajuokauti.

    Knygos pristatymui pasibaigus, autorius pasirašė bibliotekos svečių knygoje. Na, o visus, kurie norėtų perskaityti šią satyrinę knygą, kviečiame apsilankyti bibliotekoje.

    Autoriui linkime sėkmės gvildenant tokias ne visai kasdieniškas temas, kurios aprašomos knygoje.

Ugnė Trumpickaitė

    Lietingą rugsėjo popietę į Širvintų parapijos globos namus Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojos atnešė Tikėjimo, Tiesos, Laisvės šviesą – čia vyko kunigo Roberto Grigo knygos „Benamės svajos“ pristatymas. Būtent šios vertybės deklaruojamos autoriaus poezijos knygoje.

    Robertas Grigas  žinomas kaip pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, lietuvybės pogrindžio spaudoje skleidėjas. 1987 m. su bendraminčiais dalyvavo pirmajame viešame Molotovo-Ribentropo paktą pasmerkusiame mitinge, už tai patyrė sovietų slaptųjų tarnybų terorą. 1991 m. per sausio įvykius budėjo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, stiprino parlamento gynėjų dvasią. 1997–2013 m. dirbo Bažnyčios pagalbos vargstantiesiems bendrijos Lietuvos Caritas generaliniu direktoriumi.

   Nuo 1975 m. rašo eilėraščius, parengė kelis rinkinius: „Iš dūžtančios Galeros“, „Kelias Lietuvon“, „Katakombų gėlės“ , „Marijos ašara“, išgyvenimus sovietų kariuomenėje aprašė knygoje „Rekrūto atsiminimai“.

Bendradarbiauja katalikų ir pasaulietinėje spaudoje.  Į rinktinę „Benamės svajos“ sudėti geriausi  eilėraščiai.

   Širvintų kraštas  Robertui  Grigui  jau pažįstamas. Nuo 1984 m. pabaigos jis gyveno Kiaukliuose  pas kunigą Roką Puzoną. Gyvendamas Kiaukliuose, neakivaizdžiai mokėsi Pogrindžio kunigų seminarijoje Gargžduose. Apie studijas nežinojo net patys artimiausi žmonės. 1987 m. gruodžio 7 g. naktį  mažoje Kaišiadorių klebonijoje, pagal Bažnyčios tvarką, dalyvaujant dviem kunigams liudininkams – kunigui Jonui Zubrui ir kunigui Rokui Puzonui – priėmė Kunigystės sakramentą.

   1988 metais rugsėjo mėnesį, per Šilinių atlaidus Kiaukliuose, vyskupas Vincentas Sladkevičius nustebino ir kunigą, ir jo tėvus, ir parapiją, pasakydamas apie kunigystę viešai. 1989 m. iš Kiauklių kunigas Robertas perkeltas į Labanoro parapiją.

   Renginio metu knygos autorius gražiu žodžiu minėjo širvintiškių kadaise jam parodytą aukštaitišką gerumą, palaikymą, drąsą – Lietuvos Sąjūdžio atsiradimo metu tos savybės buvo labai svarbios. Kunigas Robertas skaitė ir net išdainavo savo eilėraščius, pasakojo jų sukūrimo istorijas. Eilėraščiai gražiai persipynė su smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekamais muzikos kūriniais.

    Lijana Žiedelytė – tarptautinės kvalifikacijos diplomuota muzikos atlikėja, artistė bei muzikos terapeutė. Kaip solistė ir kaip partnerė kartu su įvairių sričių menininkais dalyvauja kamerinėse ir teatralizuotose programose. Menininkė dažnai dalyvauja oficialiuose valstybiniuose renginiuose, minėjimuose, vykstančiuose šalies ir užsienio kultūrinėse bei sakralinėse erdvėse. Ją galime išgirsti filharmonijose, muziejuose bei dvarų menėse. Lijanos Žiedelytės atliekama muzika skamba ir arenose, švietimo bei ugdymo, gydymo ir socialinės globos įstaigose.

   R.Grigo eilėraščių rinktinėje „Benamės svajos“  – eilės apie tėvynę, žmogaus beteisę padėtį sovietų lageriuose, apie siekį išgyventi ir išlikti žmogumi. Rinktinėje – per 200 eilėraščių. Pirmasis rinktinėje publikuojamas eilėraštis „Tremtinio vizija“, parašytas 1978 m. lapkritį, paskutinis – 1989 m. vasarį  parašytas  „Ženklai“.

   Specialiai parengtame „Paaiškinimų“ skyrelyje autorius rašo: „Skaitytojau, Jūsų atversto lyrikos pluošto pavadinimas nėra vien tik poetinė metafora. Jis išreiškia tą skaudžią tiesą, kad švenčiausios mūsų tautos svajos – Tiesa, Nepriklausomybė, Laisvė, Žmogaus teisės – Lietuvoje iki šiol tebėra benamės. Jeigu šis rinkinys prisidės, kad jų namais taptų bent vieno žmogaus siela – autoriaus tikslas bus pasiektas“.

Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

 Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja