Balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo Europos Komisijos komunikacijos kampanijos „ES drauge saugiau“ renginį – diskusiją „Vartokime atsakingiau, pratęskime daiktų istorijas“.

Kampanijos „ES drauge saugiau“ tikslas – plačiau informuoti visuomenę apie tai, kaip ES saugo savo piliečius nuo įvairių pavojų ir grėsmių. Kampanijos metu norima atkreipti dėmesį į paprastus žmones, kurie savo darbais prisideda prie visų mūsų gerovės. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje išleido knygą „Žmonės, kurie saugo Europą“, kurioje pristatytos istorijos penkiolikos žmonių, dirbančių kasdienį, rodos, visai nepastebimą darbą, tačiau ženkliai prisidedančių prie  mūsų šalies saugumo.  Šį laisvalaikiui ir pažinčiai su žmonėmis skirtą leidinį visi diskusijos dalyviai gavo dovanų.

Viena iš knygos „Žmonės, kurie saugo Europą“ herojų – aplinkosaugininkė, VšĮ TEXTALE įkūrėja Viktorija Nausėdienė – dalyvavo renginyje. Kartu su ja atvyko ir kostiumo dailininkė,  stilistė Greta Subatavičiūtė bei antrinio dizaino entuziastė Ingrida Juozulynaitė.

Savo pranešime „Tvari ateitis: kuo galiu prisidėti?“ V.Nausėdienė  papasakojo, kiek išteklių  – medžiaginių ir žmogiškųjų – sunaudojama drabužiams pagaminti, kiek teršalų išmetama į gamtą su gamybos atliekomis. Mes perkame pigius drabužius nesusimąstydami, kad besaikis vartojimas veda prie pražūtingų pasekmių:  žmonių vergiškų  darbo sąlygų tekstilės pramonės gigantuose, didžiulio į vandenį ir orą išmetamų  teršalų kiekio.  Jeigu nesusimąstysime, nepradėsime vartoti atsakingiau, mūsų planeta gali paskęsti atliekose ir ateities gali nebebūti.

Tačiau žmonių sąmonėje pokyčiai jau vyksta, pradedama vartoti atsakingiau, fokusuojantis ne į drabužių kiekybę, o  į kokybę.  Prie atsakingo vartojimo prisideda ir dalinimasis drabužiais, mainų vakarėliai, blusturgiai, drabužių prikėlimas antram gyvenimui. Pasak V.Nausėdienės, lietuviai yra gana atsakingi vartotojai. Jeigu britai kasmet išmeta apie 40 kg drabužių, tai lietuviai – tik 6 – 8 kg. Tačiau vis tiek verta prisiminti mūsų močiučių įpročius nusibodusius ar išaugtus drabužius persiūti ar pataisyti. Tokiu būdu ir piniginė netuštės ir aplinką tekstilinėmis atliekomis mažiau užteršime.

Kostiumo dailininkė, stilistė Greta Subatavičiūtė aiškino, kaip kurti tvarų stilių, neapsikrauti nereikalingais drabužiais. Su atsivežtais drabužiais ji praktiškai pademonstravo, ką su kuo geriau derinti, o ko geriau atsisakyti.  Pasak pašnekovės, renkantis ir perkant atsakingai, vienam žmogui visiems sezonams turėtų pakakti dvidešimties viršutinių drabužių. Deja, šį principą pritaikyti gyvenime pavyksta toli gražu ne visiems.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos asistentė Aušrinė Diržinskaitė padarė puikų įvadinį diskusijos pranešimą apie žiedinės ekonomikos naudą ir galimybes.

Renginio viešnios atsivežė konkrečių pavyzdžių, kaip drabužius galima prikelti antram gyvenimui, juos persiuvant ar iš tekstilės kuriant įvairius aksesuarus.  Diskusijos dalyvės paaukojo  nebedėvimų drabužių, kurie vėliau bus išdalinti jų stokojantiems.

Renginį finansavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, renginio partneriai: Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, VšĮ „Globalūs projektai“.

 Almutė Kanapienienė

Balandžio 24 d. svečiavosi Rūta Janutienė – Lietuvos žurnalistė, redaktorė, tiriamosios žurnalistikos laidų kūrėja ir vedėja. Knygų „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“ (už ją apdovanota prestižine Vinco Kudirkos premija „Už tiriamąją žurnalistiką“), neautorizuotos Dalios Grybauskaitės biografijos „Raudonoji Dalia“ bei „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“ autorė.

Lietuvos žurnalistė Rūta Janutienė susirinkusiems pristatė naujausią savo knygą „Ir saugok mus nuo piktojo…“.

Naujausioje Rūtos Janutienės knygoje lyg gerai „sukaltame“ detektyve – netikėtai pasirodę liudininkai apverčia prokuroro planą aukštyn kojom.

„Lietuvoje gerai žinoma žurnalistė, publicistė, televizijos laidų vedėja, redaktorė. Visuomet, kai atvykstame į knygos pristatymus, apie autorę norisi pasakyti tai, ko jūs nematote televizijos eteryje. Tai tikrai be galo drąsus žmogus, tai žurnalistė, kurios drąsa stebina ne vieną jos pašnekovą. Ji imasi tokių temų, kurių kiti šios profesijos atstovai dažniausiai stengiasi nepastebėti, ar tiesiog „apeiti“ jas. Rūta Janutienė – drąsiai ima ir tai daro. Tai žurnalistė, į kurios laidas niekada neateina dalyviai su suderintais klausimais. Tai žmogus, kuriam iš tiesų rūpi paprastų žmonių gyvenimas. Galiu drąsiai sakyti, kad tai vienintelė žurnalistė, kuriai rūpi kaip tie paprasti žmonės gyvena. Kuri jeigu tiktai gali – būtinai jiems padės. Be žurnalistinio talento Rūta yra puiki knygų rašytoja, nors rašytoja ji savęs nevadina ir kitiems to daryti neleidžia. Šiandien ši knyga „Ir saugok mus nuo piktojo…“, tai knyga, kurioje susipina du skirtingi pasauliai: „banditizmo“ ir „turtingojo elito“, o jos liudininkai iki gyvos galvos nuteistieji Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas atrodo lyg ir pasakojo savo gyvenimo istoriją, kuo jie gyveno, ką jie matė, su kuo bendravo, bet pakeliui atskleidžia tokių pikantiškų detalių, kurias autorė surašė į knygą“, – taip žurnalistę pristatė jos kolegė Aurelija Aleškevičienė.

„Šiek tiek papasakosiu apie pačią knygą. Pradėjau aš ją rašyti po to, kai parašiau trečiąją savo knygą „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“. Niekas iki tol nebuvo nuėjęs į Lukiškes ir nebuvo pasikalbėjęs su Henriku Daktaru ir Vladu Belecku apie tai, ką jie nuveikė per savo tokius „netradicinius“ gyvenimus. Rašė apie juos visi žurnalistai, bet diktavo policija, prokurorai, o jų versijos – niekada nebuvo papasakotos. Abu nuteistieji mane užvedė ant visiškai skirtingų istorijų, pasakojo apie to laikmečio įvykius, žmones ir aš pradėjau aiškintis, gilintis, tirti. Visos tos nuteistųjų istorijos, papasakotos taip, kaip jie iš tiesų gyveno ir papasakotos taip, kaip jie patys papasakojo ir pakeliui papasakojo ir Lietuvos istoriją.

Kalėti iki gyvos galvos nuteisti Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas ne tik papasakojo apie šešėlinį Lietuvos elito gyvenimą, kurio veikėjus skaitytojas puikiai atpažins. Jiedu taip pat pateikė ir „daiktinių įrodymų“: knyga gausiai iliustruota  nuteistųjų H.Daktaro ir V.Belecko asmeninių albumų nuotraukomis. Iš tiesų tai aš šioje knygoje parašiau apie šį laikmetį ir apie elitą, kuris niekada nevaikščiojo su antrankiais.“, – susitikime pasakojo žurnalistė Rūta Janutienė.

Žurnalistė atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus, kurie buvo susiję ne tik su naujai išleista knyga, tačiau ir kitomis aktualijomis. Susirinkusieji turėjo galimybę įsigyti knygą ir gauti autorės autografą.

Renginys vyko Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu.

Ugnė Trumpickaitė

Bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešąja biblioteka ir Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centru, balandžio 25 d. Socialinių paslaugų centre vyko popietė „Literatūrinė vaistinė“. Šios popietės metu centro gyventojai ir darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su biblioterapija, išgirsti apie psichologines, savipagalbos knygas. Svečiavosi Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus vyriausioji bibliotekininkė Karmela Rudaitienė, Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadovas Petras Zurlys, bilioterapeutė Daiva Janavičienė, koncertavo vyrų ansamblis „Bijūnai“.

Bibliotekininkė Karmela Rudaitienė papasakojo seneliams, kaip gimė idėja įkurti „Literatūrinę vaistinę“, kokia yra jos nauda, kaip ji veikia. Ji seneliams dalijo receptus, kuriuose nurodomos knygos visiems gyvenimo atvejams: užpuolus liūdesiui, panirus į depresiją, įklimpus į priklausomybių liūną, pavargus nuo vienatvės ar priešingai – ieškant ramybės uosto sielai. Šio projekto tikslas ir yra propaguoti pagalbą suteikiančios literatūros skaitymą.

„Yra daug netradicinių terapijų – muzikos, garsų terapija, meno terapija, taip pat ir biblioterapija – gydymas skaitymu.  Taip kaip muzika, suderinti garsai, taip mus rezonuoja ir skaitymas. Skaitydami mes pasineriam į kažkieno jau užkoduotą kūrybiškumą, tai yra tas, kas parašė  kažką, jis buvo pakylėtas savo emocijų, nes asmuo, kuris rašė vieną ar kitą turinį, jis įdėjo ne tik tekstą, prasmę, bet ir savo emocijas, kūrybiškumą. Ir todėl skaitydami ir sugebėdami empatiškai išjausti, mes jau veikiam terapiškai. Yra viena sąlyga – skaityti mes turime giluminiu skaitymu, turime įsijausti į knygą, išgyventi turinį“, – susitikime kalbėjo biblioterapeutė Daiva Janavičienė.

Susirinkusiems biblioterapeutė paskaitė poezijos. Poezijos terapija gali būti suprantama kaip ekspresyviosios meno terapijos sritis, orientuota į žodinę raišką. Tai žanras, kuris biblioterapijoje taip pat labai dažnai naudojamas.

Renginiui baigiantis sveikinimo žodį sakė Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų direktorė Neringa Lubytė. Džiaugdamasi gražiu bendradarbiavimu, svečiams dėkojo ir savivaldybės dovanas įteikė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė.

Ugnė Trumpickaitė

Balandžio 15-19 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko projekto ,,Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga” 18 valandų trukmės skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems. ,,Skaitmeninės technologijos tau: ateik, sužinok, išmok”, mokymuose dalyvavo ir sėkmingai testą išlaikė 10 žmonių. Mokymus vedė skaitmeninė konsultantė Almutė Kanapienienė. 
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis.