Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Skaityti plačiau »
Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas
Sukanka 445 metai, kai gimė Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas.
Šiai datai pažymėti Lapelių filiale surengta spaudinių paroda.
Rėza Jonas (vok. Rehsa, Rehse, Rehsa, Rhese Johann; gimė 1576 m.gegužės 25 d. Tilžėje, mirė 1629 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje), Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjas. Senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas. Nuo 1591 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete kaip kunigaikščio stipendininkas. Manoma, kad kurį laiką lankė Wittenbergo ir Strassburgo universitetus. 1599 m. Tilžėje paskirtas kantoriumi, kaip gerai mokantis lietuvių kalbą. 1600–1621 m. Tolminkiemio, nuo 1621 m., mirus L. Sengstockui, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. Rūpinosi lietuvių raštais. Buvo Jono Bretkūno biblijos rankraščio vienas taisytojų. Dovydo psalmes naujai perrašė ir suredagavo, 1625 m. išleido kunigaikščio Georgo Wilhelmo lėšomis. Tai pirmoji knyga, kuri rėmėsi vien Prūsijos vakarų aukštaičių tarme, kurią vėliau teoriškai įtvirtino Danielius Kleinas. Joje nėra nei žemaitiškų beafrikačių formų, nei turinčių žemaitiškų dvibalsių uo, ie atitikmenis, nei imperatyvų su -ke- ar kitų žemaitybių, išskyrus keletą. Labiausiai orientuotasi į šios tarmės pietines šnektas (būsimuosius baltasermėgius). Minėtoje knygoje aiški lietuvių bendrinei kalbai artimos rašomosios kalbos užuomazga. Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai. Žinoma, kad J. Rėza planavo išleisti daugiau J. Bretkūno Biblijos dalių ir suredagavo Naująjį Testamentą, tačiau netikėta mirtis (nuo maro) tam sutrukdė. Mirė 1629 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje. Rėzos kalbą tyrė Vladas Žulys.
Lietuviams, kaip ir daugeliui Europos tautų, reformacija padovanojo ir gimtąjį, ir Šventąjį Raštą. Mūsų protėviai skaityti ir rašyti gimtąja kalba mokėsi žiūrėdami į dešimt Dievo įsakymų. XVI amžiuje pirmaisiais lietuviškais žodžiais knygelės pačios prabilo lietuviams ir žemaičiams.
Pirmieji Biblijos vertimai formavo Europos tautų kalbą ir plėtojo jų raštiją. Pagrindinis motyvas, skatinęs reformatorius skleisti Evangeliją gimtąja kalba, buvo teologinis, o dar tiksliau – soteriologinis (išgelbėjimas, išganymas). Gimtąją kalbą reformatoriai laikė esminiu kiekvienos tautos tapatumo dėmeniu ir sykiu išgelbėjimo, bei išganymo instrumentu.
Ši eksponuojama spaudinių paroda besilankantiems skaitytojams yra naujos žinios bei nauji atradimai.
Daugiau apie Dovydo psalmyną galima sužinoti:
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003334789
http://donelaitis.vdu.lt/Sv_Rastas/23.htm
Janė Stravinskienė,
Lapelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas Skaityti plačiau »
Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena
Susitikimas su dailininke, iliustratore Inga Dagile
Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena. Širvintų rajono savivaldybės I. Šeiniaus viešoji biblioteka Zoom’o platformoje nuotoliniu būdu Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokiniams organizavo susitikimą su iliustratore, dailininke Inga Dagile. Menininkė pristatė vaikams knygos kelią, papasakojo, kaip ji pati apgalvoja ir kuria iliustracijas. Parodė savo iliustruotas aštuonias knygas. Tai – ilgas ir kruopštus darbas. Mokiniai buvo sužavėti dailininkės pasakojimu bei šiltu bendravimu.
Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena Skaityti plačiau »
Nuotoliniai skaitmeninio raštingumo mokymai
Kovo 22-29 dienomis Širvintų r. savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka vykdė nuotolinius „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus pažengusiems pagal programas „Pristatymų rengimas“ (6 val.), „Dokumentų kūrimas internete ir dalijimasis su kitais“ (6 val.), Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis“ (6 val.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Nuotoliniai skaitmeninio raštingumo mokymai Skaityti plačiau »
Paminėta Knygnešio diena
Bet nemiega seklys ir suklumpa bėglys,
Švininės mirties parklupdytas…
Guli jaunas, stiprus, bet negyvas žmogus,
Pasirinkęs sau knygnešio kelią.
Teka kraujas tamsus per knygelių lapus
Ir užlieja lietuvišką žodį…
Kovo 16-oji kalendoriaus lapelyje įrašyta kaip Knygnešio diena. Tą dieną 1846 metais gimė Jurgis Bielinis – knygnešys, sukūręs nelegalų lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Šią dieną pagerbiami žmonės, lietuvių kalbos draudimo metais, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, platinę lietuviškas knygas.
Kiekvienoje apylinkėje, kaime atsirasdavo šių drąsių, pasiaukojusių Lietuvai ir gimtai kalbai žmonių. Nemažai tokių, vyrų ir moterų, buvo ir Širvintų rajone. Musninkų apylinkėse labiausiai pasireiškę šie knygnešiai: J. Aleksandravičius, V. Dubietis, A. Jankulis, K. Jokantas, A. Naneškevičius, J. Kancleris, kunigas J. Šimkūnas.
Knygnešys Juozas Kancleris gimė 1860 metais, rugsėjo 9 dieną, Musninkuose. Gyveno Kaimynėlių kaime. Jo namuose dažnai lankydavosi rašytojas Ignas Šeinius. Savo kūrinyje ,,Vasaros vaišės“, viename skyriuje, rašytojas Ignas Šeinius sukūręs knygnešio Juozo Kanclerio prototipą, pavadinęs jį Juozu Eidimtu. Knygnešys palaidotas Musninkų kapinėse.
Musninkų bibliotekoje paruošta spaudinių ir knygų paroda, skirta Knygnešio dienos paminėjimui ir kovo 16-ą aplankytas knygnešio Juozo Kanclerio kapas bei uždegta žvakutė.
ŠVB Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė J. Rolienė
Paminėta Knygnešio diena Skaityti plačiau »
Spaudinių paroda Zibalų filiale, skirta kunigo Kazimiero Lajausko 100-osioms žūties metinėms paminėti
Verčiu aš knygas šimtametes
Senus, pageltusius lapus,-
Tegu suoš ten amžių girios
Ir vėjas protėvių papūs.
Ir te žilų vaidilų kanklės
Prikels gyvenimui kapus
Pro šimtametės amžių knygos
Senus pageltusius lapus.
( Bernardas Brazdžionis)
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filiale surengta teminė literatūros paroda „Kunigas Kazimieras Lajauskas“, skirta Zibalų bažnyčios kunigo Kazimiero Lajausko nužudymo 100-osioms mirties metinėms paminėti.
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Zibalai išgarsėjo 1921 m., kai lenkų žandarai neutralioje zonoje suėmė ir nužudė kleboną kun. Kazimierą Lajauską.
XVIII a. Zibalus valdė Vilniaus vyskupijos kurija. 1744 m. Vilniaus vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius pastatė medinę Šv. Jurgio bažnyčią, ant kurios pamatų 1861 m. buvo pastatyta nauja, iškilusi iki šiol. Kartu įsteigta Zibalų parapija, kuri panaikinta po 1863 -1864 m. sukilimo. 1920 m. kunigo Kazimiero Lajausko iniciatyva buvo atkurta Zibalų parapija.
1920- 1923 m. Zibalai buvo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės skyrusioje neutralioje zonoje, vėliau – netoli demarkacinės linijos su Lenkija. Nepriklausomybės kovų metu mietelyje ir jo apylinkėse vyko lietuvių ir lenkų mūšiai. Zibaluose, savo gimtojoje vietoje. klebonavęs kun. K. Lajauskas 1920 m. ypatingai puoselėjo lietuviškumą, priešinosi prievartiniam gyventojų lenkinimui ir rėmė lietuvių atgimimą. 1921 m. kovo 14 d. buvo lenkų žandarų suimtas, apiplėštas, tardytas ir be jokio teismo Maišiagalos parapijoje, netoli Jauniūnų kaimo, Liepaukos miške slaptai žiauriai nužudytas. Kunigas palaidotas Zibalų bažnyčios šventoriuje. Už parapijiečių paaukotus pinigus pastatytas paminklas.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė
Paroda „Tau, brangioji tėviškėle, aš nuskyniau gėlę”
Lietuvos istorijoje daug gražių ir įsimintinų datų. Viena iš jų – Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje eksponuojama Musninkų A.Petrulio gimnazijos 4 kl. mokinių kūrybinių darbų paroda „Tau, brangioji tėviškėle, aš nuskyniau gėlę”. Kviečiame apžiūrėti.
Paroda „Tau, brangioji tėviškėle, aš nuskyniau gėlę” Skaityti plačiau »
Paroda, skirta legendinio vokiečių dailininko, paveikslėlių knygų kūrėjo Janoscho 90-mečiui.
Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje eksponuojama paroda, skirta legendinio vokiečių dailininko, paveikslėlių knygų kūrėjo Janoscho 90-mečiui. Autoriaus tekstų neįmanoma įsivaizduoti be jo piešinių. O pagal juos galima sukurti gausybę savų istorijų…
Kviečiame aplankyti.
