Fantastiką kuriame patys Skaityti plačiau »
Rugsėjo 9 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Širvintų rajono tautodailininkų ir liaudies menininkų darbų parodos „Kraičio skrynią pravėrus – 2“ atidarymas. Šią parodą surengė Širvintų rajono liaudies meno draugija.
Savo kūrybos darbus pristatė: Laima Baronienė, Agnė Gatelytė –Grybauskienė, Ana Geigalienė, Oksana Graužinienė, Sigita-Liucija Jankovskienė, Monika Karalienė, Neringa Liesienė, Kęstutis Norušis, Aldona Ragelskienė, Aldona Vasiukevičienė, Dalia Taparauskienė, Laima Dorofejevaitė, Joana Zinkevičienė, Vida Kriaučiūnaitė, Nijolė Didžiokienė, Elvyra Visockienė, Valerija Danienė, Egidijus Sologubas, Julijanas Gridziuška, Aldona Petkevičiūtė, Povilas Malinauskas, Regina Jagminienė.
Susirinkusius sveikino ir parodą atidarė kuratorė Aldona Ragelskienė, Širvintų rajono liaudies meno draugijos pirmininkė.
„Šiemet parodoje „Kraičio skrynią pravėrus – 2“ dalyvauja 23 autoriai, kurių darbai parodos lankytojus džiugins kruopštumu, liaudies tradicijų puoselėjimu bei originaliu inerpretavimu. Parodoje atsispindi įvairios tautodailės rūšys, žanrai, menininkų kūrybiniai ieškojimai. Tautodailininkų paroda puoselėja liaudies meną, skatina kūrėjų kūrybingumą, atkreipia visuomenės dėmesį į tikrąsias liaudies meno vertybes bei mūsų etninių tradicijų unikalumą”, – renginio metu pasakojo kuratorė Aldona Ragelskienė.
Meno mokyklos muzikos mokytoja Aušrinė Ulinskaitė dalyviams skyrė lyriškus muzikinius kūrinius. Renginyje skambėjo A. Mikulskio lietuvių tautinių dainų poema „Girios idilija – Lietuvos giružė“, J. Švedo „Pageltę lapai“ ir kiti kūriniai.
Renginys buvo šiltas ir jaukus. Buvo įdomu atverti karaičio skrynią, kurioje gausu įstabių darbų. Aldona Ragelskienė įteikė padėkos raštus visiems autoriams, dėkodama už kiekvieno indėlį į šią parodą.
Paroda „Kraičio skrynią pravėrus – 2” bus eksponuojama iki spalio 8 dienos, tad kviečiame apsilankyti Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje ir apžiūrėti eksponuojamus kūrybinius darbus.
Ugnė Trumpickaitė
Startuoja VšĮ „Pamėginčius“ t
https://kahoot.it/challenge/
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.
Projektas „Nenuobodžiauk!“ Skaityti plačiau »
Kviečiame į literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Lyriniai vakaro prašviesėjimai“ Skaityti plačiau »
Igno Šeiniaus viešoji biblioteka kviečia jaunimą dalyvauti novatoriškuose kultūros ir meno renginiuose – performansuose. Jie bus organizuojami, vykdant projektą „Kultūros ir saviraiškos keliu“, kurį dalinai finansuoja Kultūros taryba. Dalyviai turės galimybę dalyvauti 5 unikaliuose, skirtinguose intelektualiuose renginiuose. Performansus ves: nOrmalus teatras , VšĮ „Vikingų kaimas”, aktorius Zigmas Baranauskas, perkusininkas Martynas Sučyla, dokumentinio kino režisierė Emilija Petkūnaitė. Renginiai vyks Širvintų rajono švietimo įstaigose, viešojoje bibliotekoje, Ukmergės „Ryto“ specialiojoje mokykloje. Kultūros taryba projekto įgyvendinimui skyrė 2840 E.
Projektas „Kūrybos ir saviraiškos keliu“ Skaityti plačiau »
Kviečiame pasiklausyti antros ištraukos iš tremtį išgyvenusio dailininko Emanuelio Katiliaus knygos „Laiškai, parašyti naktį“ (išleido „Gimtasis žodis“).
1947 m. vasarą Emanuelis pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą. Tačiau po trejų su puse metų, 1951 m. kovo mėnesį, buvo suimtas, įkalintas ir nuteistas už pabėgimą trejiems metams lagerio, o paskui grąžintas į tremties vietą „na viečno“ – amžinai. Sužinojęs, kad tiems, kas užsiverbuoja dirbti į Tolimuosius Rytus, žadama po trejų metų nuimti trėmimą, Emanuelis 1954 m. užsiverbavo į šachtininkų miestą Raičichinską, kuriame klimato ir gyvenimo sąlygos itin atšiaurios ir kenksmingos sveikatai. Į Lietuvą dailininkui E. Katiliui buvo leista grįžti tik 1958 m.
Spauskite ant nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=_Rv4kjfgvHo
Projekto autorė Rasa Bačiulienė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris Širvintų rajono sav. Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.
Visų LIBIS bibliotekų duomenys perkelti į modernizuotą sistemą
Apie projektą
Nacionalinė biblioteka įgyvendino iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų finansuojamą projektą „Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“(METIS). Projekto tikslas – saugoti ir skleisti modernų kultūrinį turinį, kuriant pažangias Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) bibliotekų elektronines paslaugas.
Projekto uždaviniai – modernizuoti LIBIS, perkeliant LIBIS bibliotekų teikiamas el. paslaugas į centralizuotai valdomą debesų kompiuterijos infrastruktūrą ir plėtoti portalą ibiblioteka.lt kuriant naujas ir modernizuojant esamas el. paslaugas.
Projekto svarba
Lietuvos bibliotekinės paslaugos bus teikiamos ir nacionaliniu, ir Europos Sąjungos (ES) lygiu (el. būdu prie sistemos galės jungtis visi ES šalių piliečiai). Bibliotekinės el. paslaugos ir informacija teikiama vieno langelio principu.
Teikiamos el. paslaugos, realizuotos šiuolaikiškomis technologijomis, užtikrinant jų aukščiausią kokybę. Visuomenei tampa prieinamos universalios ir detalios paieškos, kurios pagal semantinius mechanizmus užtikrins lankstesnį ir greitesnį informacijos suradimą. Informacijos filtravimo galimybės leis patogiai atrinkti ir grupuoti duomenis. Paieškose bus naudojami visi bibliografiniai duomenys apie išteklius iš Nacionalinės bibliografijos duomenų banko ir visų LIBIS bibliotekų duomenys.
Užtikrinta viena skaitytojo sąranka. Tai leis gauti el. paslaugas iš visų LIBIS bibliotekų ir palengvins skaitytojų duomenų tvarkymą. Bibliotekoms šios sistemos pagrindu bus nesudėtinga kurti naujas el. paslaugas ir (arba) modernizuoti esamas.
Realizuotas platforminis sprendimas, naudojant valstybės debesų kompiuterijos paslaugą, leis taupyti lėšas informacinei sistemai administruoti ir prižiūrėti.
Projekto eiga
Įgyvendinant LIBIS ir elektroninių paslaugų portalo ibiblioteka.lt modernizavimo, sistemos diegimo ir atnaujinimo darbus kurį laiką dėl duomenų perkėlimo iš senosios sistemos į naująją nesklandžiai veikė kai kurių bibliotekų el. katalogai, portalo ibiblioteka.lt naudojimas. Šis etapas baigtas – į jungtinį katalogą perkelti sistemoje integruotų 77 bibliotekų duomenys.
Bibliotekinės sistemos centralizavimas leidžia lengviau vystyti ir diegti naujas paslaugas. Bibliotekoms, kurios naudojasi centralizuota LIBIS sistema, nebelieka sistemos administravimo darbų: iki šiol kiekviena biblioteka turėjo savo serverius su įdiegta bibliotekine sistema, kiekvieną sistemos naujinį ir naujas paslaugas reikėjo diegti kiekviename bibliotekos serveryje, todėl bet koks sistemos taisymo, naujinimo darbas bus atliekamas gerokai greičiau, efektyviau ir lanksčiau.
Truputis istorijos
LIBIS pradėjo veikti 1996 m. Kasmet ji buvo tobulinama, tačiau iš esmės atnaujinama ir modernizuojama pirmą kartą, pritaikant ją tarptautiniams standartams.
LIBIS – sistema, skirta ne tik pagrindiniams bibliotekos veiklos procesams (kataloguoti – aprašyti visus bibliotekoje saugomus dokumentus; komplektuoti – vykdyti leidinių registravimo, fondų apskaitos procesus; skaitytojams aptarnauti – naudojant integruotus išteklius ir paieškos priemones, aptarnauti skaitytojus bibliotekoje ir nuotolinėmis priemonėmis) automatizuoti, bet ir vykdyti tarpbibliotekinio abonemento funkcijas, keistis bibliografiniais įrašais, duomenų bazėse esančią ir sklaidai skirtą informaciją integruoti į pasaulinius katalogus.
LIBIS programinė įranga įdiegta: 5 Lietuvos apskričių bibliotekose, 60 viešųjų bibliotekų, Lietuvos Respublikos Seimo bibliotekoje, Amerikos lietuvių kultūros archyve ALKA, 3 specialiosiose ir 6 Lietuvos muziejų bibliotekose.
Kokius iššūkius teko patirti projekto komandai duomenų perkėlimo etape
Migracijos arba duomenų perkėlimo procesas užtruko apie mėnesį. Jis vyko dalimis pradedant nuo didžiausių bibliotekų ir baigiant muziejų bibliotekomis. Pradėta nuo Lietuvos nacionalinės bibliotekos, kad visas naujoves ir galimus nesklandumus pirmiausia išbandytume patys. Be to, Nacionalinė biblioteka turėjo ir valdo didžiausią informacijos išteklių ir duomenų masyvą. Pirmiausia buvo stengiamasi kiek įmanoma operatyviau spręsti vartotojams svarbiausias ir skubiausias problemas. Buvo pavienių sudėtingų atvejų, kuriuos projekto komanda, bendradarbiaudama su projekto vykdytojų komandos specialistais, po bendrų konsultacijų sėkmingai išsprendė.
Perkeliant duomenis konkrečios bibliotekos neteikė el. paslaugų nuo 1 iki 2 dienų. Rugpjūtį ir rugsėjį dar bus vertinama ir tikrinama duomenų kokybė, formuojami darbuotojų ir išorinių sistemos naudotojų darbo su nauja sistema ir jų paslaugomis įgūdžiai.
Portalo galimybių pristatymas bibliotekininkams ir vartotojams
Bibliotekų darbuotojams sukurta prieiga prie IT paslaugų valdymo sistemos (http://pagalba.lnb.lt), kurioje teikiama visokeriopa pagalba koordinuojant kiekvieną paslaugų diegimo ir aptarnavimo tobulinimo etapą. Bibliotekų vartotojai naudojasi jau įprasta bibliotekose įdiegta „Klausk bibliotekininko“ paslauga. Kadangi vartotojams rūpi paslaugų įgyvendinimo konkrečioje bibliotekoje eiga, jie rūpimus dalykus aiškinasi teikdami užklausas ir kreipdamiesi į konkrečios bibliotekos vartotojų aptarnavimo specialistus.
Bibliotekininkams jau vyko ibiblioteka.lt portalo paslaugų mokymai, kuriuos organizavo projekto diegėjo komanda. Rugsėjo mėnesį mokymus (iš Lietuvos kultūros tarybos lėšų) toliau vykdys Nacionalinės bibliotekos specialistų komandos. Pirmiausia bus apmokomi metodinių bibliotekų centrų, t. y. penkių apskričių bibliotekų specialistai, lektoriai, jie vėliau šią patirtį perduos savo regionų bibliotekų atstovams. Nacionalinės bibliotekos uždavinys – tinkamai parengti bibliotekų personalą, nes tik kvalifikuoti bibliotekų darbuotojai galės skaitytojus ir vartotojus išmokyti naudotis pažangiomis bibliotekų elektroninėmis paslaugomis.
Kita labai svarbi auditorija yra Lietuvos leidėjai. Portale teikiamos jiems aktualios paslaugos palengvins darbą, supaprastins rengiamų leidinių registravimo ir publikavimo procedūras. Leidėjams taip pat bus organizuotas naujų paslaugų pristatymas.
Sistemų sujungimo vizija: perspektyvos ir galimybės
Pasak procesų pokyčių įgyvendinimo ekspertų, informacinės sistemos diegimas – gana didelis ir daug pastangų reikalaujantis iššūkis, nes reikia ne tik įdiegti sistemą, bet ir pakeisti žmonių elgseną, įpročius ir procesus. Informacinės sistemos diegimas apima net devynis sudėtingus ir laiko imlius etapus: planavimo, įsigijimo, analizės, projektavimo, programavimo, testavimo, diegimo, mokymo, bandymo. Norint įsidiegti informacinę sistemą reikia nusiteikti tam skirti nemažai laiko ir pastangų, bet pagal tinkamai nustatytus reikalavimus suprojektuota informacinė sistema, įgyvendinti procesų patobulinimai ir pakoreguota darbuotojų elgsena neabejotinai atpirks visą skirtą laiką ir pastangas.
Sukūrus konsoliduotą integralią bibliotekų duomenų sistemą yra sudarytos sąlygos toliau plėtoti LIBIS ir Virtualią elektroninio paveldo sistemas. Tai svarbu vertinant kultūros duomenis sistemiškai, kaip visumą, o ne kaip atskirų institucijų saugomas duomenų bazes. Šiandien aktualūs duomenų atvėrimo klausimai, yra poreikis duomenis turėti „realiu laiku“, duomenis naudoti pakartotinai. Didžiules galimybes suteikia dirbtinio intelekto technologijos. Nacionalinės bibliotekos ekspertai tiria ir analizuoja funkcionalumus, užtikrinančius personalizuotą vartotojų prieigą prie informacijos ir turinio, diegiant inovatyvius skaitmeninės humanitarikos įrankius ir siekiant platesnio duomenų panaudojimo.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija
Vykdomi baigiamieji portalo ibiblioteka.lt atnaujinimo darbai Skaityti plačiau »
Rugpjūčio 12 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filiale vyko Anciūnų bibliotekos veiklos 50-ies metų jubiliejinė šventė „Laiko knygą pravėrus“.
„Biblioteka yra ne tik sienos, lentynos, knygos jose. Biblioteka – tai mes visi, kuriantys ir savo rankomis statantys savo biblioteką“ –šie žodžiai skambėjo jubiliejinėje šventėje. Nesustabdomai bėgantis laikas mūsų biblioteką paženklino gražia sukaktimi, o jubiliejiniai metai visada priverčia mus žvilgtelėti atgal, įvertinti praėjusį laiką, prisiminti paženklintus laikmečio įvykius. Tad pravėrę laiko knygą, į kurią viskas surašyta, galėjome prisiminti bibliotekos istoriją.
1969 metais buvo įkurta Anciūnų (tuo metu ji vadinosi Unciūnų) kaimo biblioteka. Biblioteka buvo įrengta naujame kolūkio administraciniame pastate (tame pačiame, kur ir dabar). Bibliotekos vedėja paskirta dirbti Jadvyga Adomavičienė. Ten pat įsikūrė kultūros namai, kontora, tame pat name gyveno ir Jadvyga su savo šeima. Jos vyras Kostas Adomavičius dirbo tuometinio „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio pirmininku. Bibliotekos knygų fondą sudarė tik 166 egzemplioriai. Laikraščių ir žurnalų tais metais biblioteka negavo. Skaitytojų bibliotekoje buvo 47. Žavi savo energija ir humoro jausmu pirmoji Anciūnų kaimo bibliotekininkė Jadvyga Adomavičienė bibliotekoje dirbo nuo 1969 iki 1996 metų (27 metus). 1996 metais į Anciūnų biblioteką atėjo dirbti nauja darbuotoja: Rita Kukienė. Tais metais knygų fondą sudarė 3653 egz. knygų. Bibliotekoje buvo rengiamos parodos, popietės, eilėraščių konkursai.
Dabar biblioteka yra pasikeitusi. Biblioteka – bendruomenės kultūros ir informacijos centras. Šiandieną Anciūnų biblioteka yra jauki, šiuolaikiška, atvira visiems ir puoselėjanti bendruomenės tradicijas. Bibliotekos patalpose atnaujinta kompiuterinė įranga, vyksta kompiuterinio raštingumo mokymai, veikia kopijavimo, spausdinimo ir skenavimo paslaugos, atnaujinamas knygų fondas, kurį šiandieną sudaro 4033 egzempliorių knygų. Kiekvienais metais vyksta vasaros, žiemos teatralizuotos šventės, kuriose vaikai artimiau susipažįsta su literatūros veikalais, susitinka su knygų herojais, mylimiausiais pasakų personažais.
„Knygų skaitymas – tik darbo pradžia. Gyvenimo kūryba – štai tikslas“, – yra pasakęs Nikolajus Rubakinas. Šventės metu Anciūnų vyr. bibliotekininkė dėkojo žmonėms, kurių dėka knygų personažai atgyja, vaikai, tėveliai, seneliai įtraukiami į nuostabų pasakų, fantazijų pasaulį. Gražių žodžių negailėjo aktoriams-mėgėjams ir violetines levandas teikė Alvydai Krapienei, Loretai Ruseckienei, Vitalijai Narkevičienei, Virginijai Jankauskienei, Virginijai Baranauskienei, Gediminui Makauskui.
Anglų filosofas Francis Bekonas apie knygas vaizdingai ir tiksliai yra pasakęs: „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“. Šventėje pasidžiaugta aktyviausiais skaitytojais, Virginija Greiciūniene, Danute Mackevičiene, Henriku Ragausku, Tomu Šinkūnu, Fausta Bendoryte. Su dalyvavusiais šventėje pasidalinta įspūdžiais, mintimis apie knygą ir jos skaitymą. Už norą pasidalinti šiluma ir meile vaikams, atvira širdimi, dosnumu prisidėjusiai prie visų švenčių padėkota nuolatinei švenčių rėmėjai Nijolei Didžiokienei.
Ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus knygos ,,Dienoraštis be datų“ skaitė Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo vedėjas Gediminas Makauskas, koncertavo jo vadovaujama Anciūnų kaimo kapela. Šventėje dalyvavo ir Anciūnų vyr. bibliotekininkę sveikino Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Julius Jagminas, Švietimo ir kultūros skyriaus specialistė Regina Jagminienė, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė su gausiu būriu kolegių, Zibalų seniūnijos seniūnas Ramūnas Jasevičius, bibliotekos bendraminčiai, draugai, bičiuliai, skaitytojai.
Šventės partneris ir rėmėjas Anciūnų bendruomenė.
Anciūnų bibliotekos jubiliejinė šventė „Laiko knygą pravėrus“ Skaityti plačiau »
