Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje rugpjūčio mėnesį eksponuojama iš Trakų istorijos muziejaus atkeliavusi Tarptautinio ekslibrisų konkurso dalyvių darbų paroda „TRAKŲ PUSIASALIO PILIS: VIENARAGIS – KULTŪRINIO, ISTORINIO PAVELDO SIMBOLIS“.

Ekslibrisas, XV a. atsiradęs kaip knygos meno dalis ir kaip leidinio savininką nurodantis ženklas, XXI a. yra šiek tiek nutolęs nuo pagrindinės paskirties ir dažnai skiriamas istorinės atminties, kultūros, iškilių asmenybių, dabarties gyvenimo aktualijoms įprasminti talpia menine, poetine, alegorine kalba. Visame pasaulyje ekslibrisai, populiarinami parodose, konkursuose, kolekcininkų kongresuose, išlieka svarbia kultūros komunikacijos priemone.

Trakai 2020 m. buvo paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Mieste organizuota daug kultūrinių ir edukacinių renginių. Prisidėdamas kultūrinėmis iniciatyvomis, Trakų istorijos muziejus vykdė projektą ir paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Trakų Pusiasalio pilis: vienaragis – kultūrinio, istorinio paveldo simbolis“, surengė laureatų parodą ir išleido katalogą.

Tarptautinį ekslibrisų konkursą muziejus rengė ketvirtą kartą. Paskutinio konkurso tema skirta Trakų Pusiasalio pilies įvaizdžiui gerinti ir pasirinktam simboliui įprasminti. Unikalus, galbūt analogo neturintis radinys pasirinktas Pusiasalio pilies simboliu todėl, kad vienaragio apkalo radimo vieta sutampa su populiarinama vieta.

Konkurso vizija – visuomenę vienijanti kūrybinė istorinė iniciatyva, kurios metu pasaulio dailininkai, vaikai ir moksleiviai buvo kviečiami sukurti ekslibrisų su vienaragio simboliu. Šie ekslibrisai skirti Trakų Pusiasalio pilies architektūriniam kompleksui ir su šia vietove susijusioms asmenybėms. Paskelbta konkurso tema buvo iššūkis paieškoti vienaragio ir Trakų Pusiasalio pilies sąsajų, mistifikuoti ir apibendrinti mintis, kuriant knygos ženklą, atsigręžiant į Lietuvos ir Trakų miesto istoriją.

Konkursui pasibaigus Trakų istorijos muziejaus direktorės Alvygos Zmejevskienės vadovaujama vertinimo

komisija iš 199 konkursantų (111 profesionalių dailininkų, 88 vaikų ir moksleivių) pateiktų 395 ekslibrisų atrinko 261 geriausią darbą. 144 profesionalų ir 77 geriausi vaikų ekslibrisai eksponuojami parodose ne tik Trakuose, bet ir kitose šalies institucijose. Išleistas 216 geriausių konkurso darbų dvikalbis albumas– katalogas, platinamas Lietuvoje ir užsienyje. Sukurta labai patraukli katalogo meninė daugiafunkcė idėja: 24 konkurso laimėtojų ekslibrisai-atvirlaiškiai išspausdinti ant storesnio popieriaus su perforacija. Sukurta galimybė patikusį atviruką gražiai išplėšti iš katalogo ir, įrašius savo įrašą, išsiųsti paštu.

Ekslibrisai liko konkurso organizatoriui – Trakų istorijos muziejui – ir yra saugomi muziejaus dailės rinkinyje. Konkurso nugalėtojų paroda buvo surengta Salos pilyje, vėliau ekspozicija  pradėjo keliauti po Lietuvos ir užsienio viešąsias erdves. Rugpjūčio 2-29 d. ekslibrisų paroda eksponuojama Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje. Maloniai kviečiame apžiūrėti.

Bibliotekos informacija

Liepos 23 d., šeštadienį, minint 547-ąjį Širvintų miesto gimtadienį, gausus būrys vaikų kartu su tėveliais susirinko pasižiūrėti rankų šešėlių teatro „Budrugana“ spektaklio „Mikė Pūkuotukas ir KITI“. Tai interaktyvus spektaklis ikimokyklinio ir pradinių klasių amžiaus vaikams, sukurtas pagal vienos populiariausių A.A Milne knygos „Pūkuotuko pasaulis“ ištraukas. Spektaklio režisierė ir dramaturgė Miglė Remeikaitė.

Teatro aktorės Eglė Agota Matulytė ir Adelina Skalandytė kvietė mažuosius žiūrovus pakeliauti po paslaptingąją Šimtamylę girią. Kartu su Mike Pūkuotuku bei jo draugais vaikai pasinėrė į netikėtus nuotykius, padėjo įveikti iššūkius ir kartu šventė draugystės dovaną. Pagrindinio veikėjo Mikės Pūkuotuko išmintis priminė žiūrovams, kaip gera turėti tikrų draugų, mylėti ir būti dėmesingais vieni kitiems.

Spektaklis vyko įgyvendinant Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Vyresnioji bibliotekininkė Alina Griškevičienė

Birželio 2-osios popietę Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje rinkosi Širvintų krašto žmonės, folkloro mėgėjai, Meno mokyklos mokiniai į 2021 metais parengto bei išleisto leidinio „NAMOPI. Palangos, Navininkų, Dusmenų ir kitose vietovėse XX a. I pusėje užrašytos liaudies dainos“ pristatymo koncertą.

Faksimilinį autentiškų liaudies dainų leidinį pristatyti ir jame publikuotas dainas padainuoti atvyko muzikinio folkloro atlikėjos Milda Morkūnaitė, Adelė Vaiginytė bei šio leidinio sudarytoja etnomuzikologė Emilija Vaiginytė.

Renginio metu buvo pristatytas autentiškas kultūros paveldo pavyzdys, nes šiame dainyne yra kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos (1889-1949) XX a. I pusėje surinktų liaudies dainų rankraščiai, kuriuos antram gyvenimui prikėlė jaunosios atlikėjos, savo šiltais balsais sugebėjusios pasiekti žiūrovų širdis.

Išsamiai „NAMOPI. Palangos, Navininkų, Dusmenų ir kitose vietovėse XX a. I pusėje užrašytos liaudies dainos“ leidinio atsiradimo istoriją pristatė etnomuzikologė, Lietuvos literatūros ir meno archyvo vyresnioji archyvarė Emilija Vaiginytė. Iš viso kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša yra surinkęs per 700 dainų, kurių  rankraščiai ilgainiui pateko į skirtingas atminties institucijas. Šiame faksimilinio pobūdžio pristatytame  leidinyje yra publikuojamos 54 įvairių žanrų autentiškos liaudies dainos iš Palangos, Navininkų kaimo (Punsko parapijos), Dusmenų  ir kitų vietovių. Visi šie rankraščiai yra saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve ir iki leidinio pasirodymo nebuvo publikuoti liaudies dainų rinkiniuose.

Išsamiai „NAMOPI. Palangos, Navininkų, Dusmenų ir kitose vietovėse XX a. I pusėje užrašytos liaudies dainos“ leidinio atsiradimo istoriją pristatė etnomuzikologė, Lietuvos literatūros ir meno archyvo vyresnioji archyvarė Emilija Vaiginytė. Ji pasakojo apie dainyno pirmąjį įsivaizdavimą, rankraščių paieškas bei jų skaitymą, nueitą kelią iki leidinio išleidimo, apie koncertus, kuriuos paskatino atrasti rankraščiai ir noras jais pasidalinti su kultūros puoselėtojais. Leidinio sudarytoja kiekvienam žiūrovui suteikė progą dainyną apžiūrėti iš arčiau ir vieną egzempliorių padovanojo mūsų bibliotekai.

Jaunosios muzikinio folkloro atlikėjos pasiekė žiūrovų širdis. Susirinkę renginio svečiai merginoms negailėjo gražių ir motyvuojančių žodžių bei dėkojo už jaukiai praleistą laiką drauge. Padėkos žodį už puikų vakarą tarė bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė bei įteikė Savivaldybės dovanėles.

Džiugu, kad yra tokių puikių, talentingų ir nuoširdžių žmonių kaip mūsų jaunosios viešnios, kurių atliekamose dainose atgyja gyvenimai.

Vyresn. bibliotekininkė Aistė Palinauskienė