Apie projektą

Šiuolaikinei visuomenei kaip niekad svarbu mokėti naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir gebėti atrinkti, suprasti, interpretuoti bei kritiškai įvertinti informaciją greitai besikeičiančiame naujienų ir turinio sraute. Šie sugebėjimai gali būti ugdomi vystant visuomenės medijų ir informacinį raštingumą.

Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) – būtinosios kompetencijos (žinios, gebėjimai ir nuostatos), įgalinančios piliečius efektyviai naudotis medijomis, žiniasklaida ir kitais informacijos šaltiniais, susijusios su kritinio mąstymo ir mokymosi visą gyvenimą gebėjimais, reikalingais socializacijai ir aktyviam gyvenimui pilietinėje visuomenėje.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė veiksmų plano projektą, kurio metu bibliotekose bus vykdomos įvairios veiklos, padėsiančios gyventojams ugdyti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius.

Per 2022-uosius metus bus parengta medijų ir informacinio raštingumo (MIR) programa ir metodika, sukurta MIR platforma interneto svetainės bibliotekavisiems.lt pagrindu, suformuoti regioniniai konsultantų tinklai gyventojų MIR kompetencijoms ugdyti. Šių metų rudenį taip pat bus organizuojami UNESCO pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginiai Lietuvoje. Jaunimo kritiniam mąstymui ugdyti numatoma sukurti stalo žaidimą „Populistas“.

Įgyvendinant veiklas dalyvauja apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos bibliotekininkų draugija ir asociacijos, prisideda akademinės bibliotekos bei nevyriausybinės organizacijos.

Apie MIR savaitę

Pasaulinė UNESCO MIR savaitė organizuojama nuo 2012 metų. Kasmet UNESCO ir UNESCO medijų ir informacinio raštingumo aljanso nariai kviečia partnerius visame pasaulyje populiarinti Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę, organizuojant renginius ir įvairias veiklas. Šios veiklos sujungia bendruomenes visame pasaulyje, skatina medijų ir informacinio raštingumo dialogą tarp disciplinų, profesijų ir valstybių ribų.

Lietuvoje pirmoji Pasaulinė UNESCO MIR savaitė pirmą kartą bus organizuojama 2022-aisiais spalio 23–30 dienomis. Šios savaitės organizatorės – viešosios bibliotekos. Remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu 2022-03-16 Nr. ĮV-294, „Dėl gyventojų medijų ir informacinio raštingumo Kompetencijų ugdymo veiklų įgyvendinimo bibliotekose“, bibliotekų atstovų darbo grupė koordinuos, o visos šalies bibliotekos organizuos šios Pasaulinės UNESCO MIR savaitės veiklas Lietuvoje.

Pasaulinės UNESCO MIR savaitės 2022 metais Lietuvoje tikslas – kurti laimingą visuomenę per informacijos elgsenos pažinimą. Šios savaitės metu norima padėti suprasti medijų ir informacinio raštingumo svarbą ir reikšmę kiekvieno piliečio gyvenime, paskatinti pasitikrinti savo MIR žinias, elgesį ir atsparumą netikroms naujienoms, propagandai. Veiklas orientuojant suaugusiųjų auditorijai, organizatoriai siekia, kad Medijų ir informacinis raštingumas taptų įrankiu pilietinei visuomeni telkti, įgalinti, stiprinti piliečių tapatumo jausmą, didinti sąmoningumą.

Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) – būtinosios kompetencijos (žinios, gebėjimai ir nuostatos), įgalinančios piliečius efektyviai naudotis medijomis, žiniasklaida ir kitais informacijos šaltiniais, susijusios su kritinio mąstymo ir mokymosi visą gyvenimą gebėjimais, reikalingais socializacijai ir aktyviam gyvenimui pilietinėje visuomenėje.

MIR savaitės renginius rasite čia: https://mir.bibliotekavisiems.lt/renginiu_kategorija/mir-savaite/ 

 

Spalio 21d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko literatūrinė – muzikinė  kompozicija „Aš pažinau karalių tavyje“, skirta Vytauto Mačernio kūrybai. Ši aktoriaus Andriaus Bialobžeskio atliekama programa – tai atviras monologas, sudarytas iš Vytauto Mačernio eilėraščių, vizijų, sonetų, poetinių citatų, laiškų. Muzikinius intarpus atliko trimitininkas Kristijonas Sakalauskas. Tekstų ir muzikos sintezė sukūrė užburiantį ir abejingų nepaliekantį, šviesą ir šilumą skleidžiantį vakarą.

Literatūrinis vakaras pritraukė gausų būrį poezijos mylėtojų. Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė bei Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Audėjūtė.

Jaunojo klasiko, poeto V.Mačernio kūrybinis palikimas nėra gausus, tačiau jo kūrybinės versmės savyje talpina daug prasmių, idėjos erdvių, minčių vandenynus. V.Mačernio poezija – vertybių vertikalė, kylanti į viršų. Tai galimybė patirti akistatą su savimi. Kuomet žmogaus vertybinis augimas vertikalus, jo asmenybė tampa lyg veidrodis. Nenuostabu, jog kartais jo eilės gali pasirodyti niūrios, skausmingos, liūdnos, slegiančios, netgi žeidžiančios. Bet ar tai nėra mūsų vidinio gyvenimo atspindys? Per poeziją Vytautas Mačernis tampa tarsi vedliu ir vietininku tos nepasiekiamos, bet jaučiamos Karalystės, kurioje vietos tamsumai nėra. Specialiai to ieškome ir jo eilėraščiuose. Muzikinės – literatūrinės programos klausytojai atrado tą „karalių savyje“, o šiame laikmetyje tai ypač aktualu.

Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė džiaugėsi šiltu, gražiu penktadienio vakaru. Už sukurtą jaukią atmosfera dėkojo aktoriui Andriui Bialobžeskiui ir trimitininkui Kristijonui Sakalauskui bei įteikė Savivaldybės atminimo dovanas. Dėkojo Širvintų Igno Šeiniaus viešajai bibliotekai už rengiamus projektinius renginius, dovanojančius širvintiškiams kultūros renginių gausą, įvairovę, kultūros kupinus vakarus.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų savivaldybė.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Spalio 18 d. Kultūros centro parodų salėje svečiavosi būrys žinomų Lietuvos atlikėjų – Vytautas Rašimas (aktorius), Rasa Dzimidaitė (sopranas), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas). Teatralizuotoje lietuviškos muzikos ir poezijos šimto metų kelionėje, pavadinimu „Išdainuota, išmylėta“, sulaukėme  žiūrovų, išsiilgusių jautrios poezijos, aukštos vertės kūrinių ir prasmingos muzikos.

Programą sudarė epizodai – paveikslai, atspindintys tarpukario, tremties, sovietinės okupacijos, Nepriklausomybės atgavimo ir dabarties laikus. Visi šie periodai reprezentuojami per žymiausių šalies kūrėjų muziką ir poeziją. Pradedant pirmaisiais lietuvių kompozitoriais profesionalais J.Naujaliu, St.Šimkum, toliau pristatant kitų žymių autorių B.Dvariono, A.Bražinsko, G.Kuprevičiaus, išeivės V.Stankus kūrinius, partizanų dainas. Taip pat į programą įtraukti ir įdomiausi, vertingiausi populiariosios muzikos kūriniai, parašyti K.Mašanausko, G.Paškevičiaus, V.Kernagio.

Poetinei pasirodymų daliai atrinkti įtaigiausiai skirtingus šalies šimtmečio istorijos puslapius atspindintys poetų darbai – tai Maironio, J.Marcinkevičiaus, B.Brazdžionio, J.Meko, K.Binkio, J.Degutytės ir kitų lietuvių poetų eilės. Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Literatūros ir meno sintezė bibliotekoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Renginiui baigiantis nuskambėjo paskutinis visiems gerai žinomas kūrinys „Mūsų dienos, kaip šventė“, kuris sukvietė visus dainuoti drauge. Visą vakarą vainikavo garsūs žiūrovų plojimai. Renginys buvo išties nepaprastas, laikas prabėgo akimirksniu ir išsiskirstyti visai nesinorėjo.

Gražiu vakaru džiaugėsi ir sveikinimo žodį tarė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektų vadovė Dalia Taparauskienė bei įteikė svečiams gėlių.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Nuo šiol kiekvienas skaitytojas, neradęs norimos knygos savo bibliotekoje, galės nemokamai ją užsisakyti iš bet kurios kitos Lietuvos bibliotekos. Šią galimybę suteikia tarpbibliotekinis abonementas (TBA) – knygų dalijimosi tarp šalies bibliotekų paslauga, kuria naudojantis viena biblioteka skolina dokumentus kitai. Nors ši paslauga visuomenei teikiama jau ne vienus metus, nuo šiol ji tampa dar patrauklesnė – nuo šių metų spalio 1 d. norimą knygą ar leidinį iš kitos bibliotekos galima užsisakyti nemokamai. Daugiau apie paslaugą pasakoja Edita Urbonavičienė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė.

Pasak E. Urbonavičienės, tarpbibliotekinio abonemento paslauga ypatinga tuo, kad net tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose gyvenantys žmonės turės galimybę skaityti knygas, esančias tik didžiosiose šalies bibliotekose, ir atvirkščiai.

„Tarpbibliotekinio abonemento paslauga leidžia didinti Lietuvos bibliotekų fondo prieinamumą ir įvairovę skirtingų regionų gyventojams ir skatinti efektyvų jo valdymą. Tokia bibliotekų bendradarbiavimo forma labai patogi skaitytojams. Biblioteka, neturinti skaitytoją dominančios knygos, užsako ją iš kitos Lietuvos bibliotekos – taip viena biblioteka skolina dokumentus kitai, – pasakoja ji. – Anksčiau ši paslauga buvo mokama – skaitytojas turėjo susimokėti už knygos persiuntimą. Dabar bibliotekos pasirūpins kurjerio paslauga ir siuntimo apmokėjimu, todėl skaitytojams gauti norimą knygą tampa dar patraukliau. Viskas, ką reikia padaryti – neradus norimo leidinio, kreiptis į bibliotekininką, kuris paieškos jo kitoje Lietuvos bibliotekoje ir nemokamai parsiųs. Galima sakyti, kad nuo šiol Lietuva tampa viena didele biblioteka.“

Tikimasi, kad skaitytojų gretos augs

E. Urbonavičienės teigimu, siekiama, kad įgyvendindamos tarpbibliotekinio abonemento paslaugą Lietuvos bibliotekos taps labiau prieinamos visiems šalies gyventojams ir į jas pritrauks daugiau skaitytojų.

„Naudodamiesi tarpbibliotekinio abonemento paslauga, galime patenkinti kiekvieno skaitytojo poreikius, pasiūlydami parsiųsti leidinius iš bet kurios kitos Lietuvos bibliotekos. Dabar, kai paslauga tapo nemokama, nebeliko kliūčių naudotis kitų bibliotekų fondais. Be to, jeigu siunčiančiosios bibliotekos taisyklės leidžia, užsakytus leidinius bus galima išduoti naudoti ne tik bibliotekos skaitykloje, bet ir namuose. Tikimės, ši paslauga bibliotekų vartotojams padės atrasti naujų galimybių savarankiškai mokytis ir tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse“, – kalba E. Urbonavičienė.

Pasak Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės, tarpbibliotekinio abonemento paslauga galima pasinaudoti bet kurioje šalies viešojoje bibliotekoje – tereikia būti registruotu Lietuvos bibliotekų vartotoju.

„Bet kurioje viešojoje bibliotekoje užsisakyti norimą knygą naudojantis tarpbibliotekinio abonemento paslauga galima bibliotekos registratūroje, elektroniniu paštu arba telefonu. Pasiskolinti galima bene visus leidinius, išskyrus retus, vertingus egzempliorius, taip pat periodinius leidinius, laikraščių ir žurnalų komplektus bei keletą kitų nestandartinių dokumentų. Leidiniai skolinami pagal juos atsiuntusios bibliotekos skolinimo sąlygas ir terminą“, – sako ji.

Skatina dalijimosi ekonomiką

Pasak Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės, tarpbibliotekinio abonemento paslauga formuoja kur kas atviresnių, didesniu prieinamumu pasižyminčių Lietuvos bibliotekų įvaizdį.

„Ši paslauga taip pat prisideda prie tvaresnės aplinkos, skatina dalijimosi ekonomiką. Taip keičiantis knygomis, vartotojams visoje šalyje suteikiama galimybė ir toliau nemokamai skaityti naudojantis viešųjų bibliotekų paslaugomis – užuot nusprendus nusipirkti leidinį, kurio nepavyko rasti savo bibliotekoje, užsisakyti jį nemokamai iš kitos šalies bibliotekos. Tai – lyg tvarus socialinis tinklas, vienijantis skaitytojų bendruomenę“, – pasakoja E. Urbonavičienė.

Kultūros centro didžiojoje salėje buvo rodomas vienos dalies spektaklis „Motinos pienas“. Spektaklis pastatytas pagal to paties pavadinimo latvių rašytojos Noros Ikstenos romano motyvus (iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė). Inscenizacijos autorė ir režisierė – Birutė Mar, choreografė ir režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, muziką kūrė ir parinko – Antanas Kučinskas, vaizdo projekcijų autorius – Karolis Bratkauskas, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas. Vaidmenis atliko: Birutė Mar – Motina, Dukra, Virginija Skirmantė – giedotoja.

Tai motinos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje 1969-1989 metais, o taip pat – šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo. Viskas labai atpažįstama – ir sovietinė mokykla, ir stingdantis sistemos negailestingumas, ir artėjančios laisvės nuojauta…

Spektaklyje Birutė Mar kuria du vaidmenis – motinos ir dukters. Motina – gydytoja, tremtinio dukra, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei prasmę. Jos dukra – mamos priešingybė, iš prigimties kupina gyvenimo geismo. Tai pasakojimas apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie nemeilę, kuri kaip išsigelbėjimas; apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

B.Mar ištikima sau ir užbaigia spektaklį tuo, kas brangu, kas šildo, o ne gramzdina – atkovota laisve, prisiminimais apie Motiną – jos gydytų moterų, pačios Dukters ir… padėka Motinai. Pasitelkusi geriausiu šiuolaikiniu latvių romanu pripažintą kūrinį, ji pakvietė žiūrovus į profesionalaus teatro ir talentingos aktorystės teikiamą grupinės psichoterapijos seansą, kuris ne vienai Dukteriai gali padėti atleisti ir padėkoti savo Motinai.

Spektaklis vyko bibliotekai vykdant projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė