Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Kalbos lavinimo užsiėmimas,kurį vedė aktorė, režisierė, dėstytoja, poezijos skaitovė Aldona Vilutytė. Teorinėje dalyje pateikė daug patarimų, susijusių su kalbėjimu. „Jeigu įdomiai gyvensite, įdomiai kalbėsite. Niekas nesiklauso tavęs, jeigu nemoki perteikti minčių arba turinys nėra įdomus“,- sakė aktorė. Kalbant, kiekvienai grupei žmonių parenkami kiti žodžiai. Svarbiausia nesusireikšminti, neužmiršti adresato. Jei išmokstam lėčiau kvėpuoti, balsas atsipalaiduoja, vidury sakinio nereikia sustoti, pamesti minties.

Buvo pateikta pratimų pavyzdžių balso atpalaidavimui, streso valdymui : kvėpavimas, dainavimas, klausymas muzikos, skaitymas garsu. Renginio dalyviai, aukštesniųjų klasių mokiniai, atliko žiovulio, mikimo, atsidusėjimo, dejavimo pratimus balsui. Pvz., žiovulys tobulas pratimas balsui, pažadina kalbėjimo aparatą, atpalaiduoja žandikaulį, sugrąžina žemą tembrą.  Pratimų dėka balsas tampa stipresnis, spalvingesnis, lengviau pasiekia adresatą. Stresas, nemaloni situacija, nemalonus žmogus, didesnis žmonių kiekis , nežinojimas turinio, visa tai užspaudžia balsą.  Tai vadinama „baltas lapas“, pamiršta informacija.  Jei nepraktikuojama, nebandoma kalbėti  apie įdomius, problematiškus įvairius dalykus, tada bus  sunku kalbėti, kai bus svarbi situacija.

 Antrojoje užsiėmimo dalyje buvo atliekami artikuliacijos ir dikcijos, kūrybiškumo lavinimo, kūrybinio bendravimo pratimai. „Kūrybiškumas svarbu kasdienybėje. Viską daro vaizduotė. Mes vaidinam labai daug vaidmenų, daug statuso žaidimų, ištraukti iš savęs kas man padėtų, visada labai svarbu“ , – kalbėjo Aldona Vilutytė.

Renginio pabaigoje aktorė atsakė į pateiktus klausimus.

 Užsiėmimas organizuotas, vykdant teatrinių užsiėmimų projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti”, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Širvintų rajono savivaldybė.

Lolita Pliukštienė

 Vaikų literatūros skyriuje –  nuostabūs ir kūrybiški Širvintų meno mokyklos 6 klasės mokinių keramikos darbai. Kaip sakė pati mokinių mokytoja Jelena Labanauskienė, – „Mokiniai darbus darė 8 pamokas, iš pradžių lipdė, po to darbus džiovino ir galiausiai išdegė krosnyje. Mokinių darbuose atsispindi meilė Tėvynei, savam kraštui. Lipdė gimtąjį miestą, miesto simbolį Briedį, skulptūrą „Širvinta“ ir kt.. Vėliau lipdinius galima padengti akriliniais dažais. Darbai reikalavo didelio susikaupimo. Mokiniai įsijaučia ir atsiranda neįtikėtinos kūrinių formos“.

Maloniai kviečiame apsilankyti Vaikų literatūros skyriuje ir pasigėrėti gražiais, netradiciniais ir labai kūrybiškais mokinių darbais.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos  aktyvūs skaitytojai, renginių  dalyviai  Pradinės mokyklos 2a klasės mokiniai su mokytoja Nijole Miliauskaite dalyvavo išvykoje į Vilnių. Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje vaikams darbuotoja Viktorija Bulyginaitė parodė bibliotekos erdves: skaityklas, vaikų erdves, kūrybines dirbtuves „Pasidaryk pats“, žaisloteką. Visi vaikai šioje bibliotekoje lankėsi pirmą kartą.

Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje edukatorė Daiva Krutulienė edukacinio užsiėmimo metu papasakojo daug įdomybių apie teatrą. Jei teatro lėlės laikomos iš viršaus yra marionetės, jei iš apačios ar šono – lazdininės.  Jeigu lėlė valdoma iš vidaus – rankinė. Senė ragana (valdoma dviem būdais) iš pasakos apie Nykštuką Nosį sveikino vaikus ir labai norėjo su jais pabendrauti. Smalsu buvo pamatyti lėles kaukes arba lėles, kurioms valdyti reikia net dviejų aktorių. Edukatorė parodė širmą, kuri naudojama spektakliuose. Iš senoviškos skrynios, išpieštos simboliais, buvo išimtos tvoros, medis, namelis, vieversėlis, mergaitė. Pateikiant kiekvieną eksponatą, edukatorė pateikė klausimus, skatinančius galvoti, pvz. kodėl vieversėlis iš pasakos „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ yra didesnis už visus herojus. Tokia skrynia buvo naudojama gastrolėse. Daiva Krutulienė pasekė pasaką „Jaučio trobelė“, po to paskirstė vaidmenis. Po trumpos repeticijos visi, kas norėjo, galėjo paragauti aktoriaus duonos. Antrokams vaidinti patiko, dabar jie žada savo klasėje statyti spektaklį. Dėkojame Daivai, kuri  labai įdomiai, profesionaliai, žaismingai bendravo su vaikais,  lydėjo mus po ekspozicijų sales,  pasakojo pasakas, rodė, kaip dar vis veikia įdomiausi muziejaus eksponatai.

Išvyka organizuota, vykdant projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti”, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Širvintų rajono savivaldybė.

 Lolita Pliukštienė

Bibliotekai vykdant projektą „Etnokultūrinio paveldo sklaida Širvintų rajono bibliotekose“, Širvintose lankėsi energingoji etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.

Z.Kelmickaitė sukasi kaip voverė rate – veda laidas LRT, filmuoja ir montuoja reportažus, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams. Visur suspėjanti, viską sugebanti muzikologė atsivežė su savimi ir tikrą energijos užtaisą. Energija tryško per kraštus. Susirinkusiems etnomuzikologė papasakojo labai įdomių ir nuotaikingų istorijų. Yra nemažai žiūrovų, kuriems sekmadienis bus ne sekmadienis, o ir visa savaitė ne ta, jei negaus energijos dozės iš laidos „Ryto suktinis“ autorės, charizmatiškosios etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės.

„Šiandiena aš ką tik grįžau iš laidotuvių. Anapilin iškeliavo garsi operos solistė Gražina Apanavičiūtė. Mes visi ją gerai pamename. Taigi, aš visą laiką buvau tokio „reketininko“ vaidmenyje, nes reikėjo suorganizuoti ir sustyguoti laidotuves. O kaip mes visi žinome ši  ceremonija skirta pagerbti mirusį žmogų ir palaidoti jo kūną. Laidotuvių tradicijos labai priklauso nuo kultūrinės, religinės aplinkos, mirusio asmens pasiekimų gyvenime. Viskas vyksta pagal tradicijas ir jų reikia laikytis. Aš pateikiau tokį nekasdienį pavyzdį. Bet visi mes šioje žemėje esame laikini. O pačios tradicijos yra istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų – papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos kultūros išlikimą. O kas dabar svarbu jaunam žmogui? Man yra tekę susidurti su jaunu žmogumi, kuris niekada nėra buvęs bažnyčioje. Taigi, tas tradicijų puoselėjimas yra labai svarbus, jos pradedamos puoselėti ir saugoti dar šeimoje. Svarbi tradicijų dalis yra papročiai. Labai skirtingai tradicijos saugomos yra įvairiose šalyse. Sakykim, Norvegijoje, jos yra chronologiškai surašomos į knygas, nuo pat gimimo, ir ten sudėtos būna visos, net ir menkiausios smulkmenos. Norvegai labai kaupia nuotraukas, kurios siekia labai senus laikus. Paprastai tos nuotraukos būna sudėtos svetainėje – matomoje vietoje. Todėl aš visada visus labai kviečiu ir raginu kaupti ir saugoti nuotraukas. Nes nuotraukos gali labai daug papasakoti. Jose gali atsispindėti netgi koks svarbus istorinis įvykis. Ir aš visada sakau, kad niekada negali žinoti, kada gali kam nors tų nuotraukų prireikti. Taip pat yra ir su senais daiktais. Juos taip pat reikia saugoti. Tai mūsų senolių palikimas. Mūsų istorijos dalis.  Man labai džiugu, kai lankausi kitose šalyse, tokiose kaip: Amerika, Turkija ir kt. ir ten nuvykus, vietiniai lietuviai moko savo gimtosios kalbos vaikus, sutuoktinius. Laikosi tokios tradicijos, kad namuose būtų kalba lietuvių kalba. O tai iš tiesų labai džiugina. Ir man niekada niekas nenurodinės kaip reikia viską padaryti. Taip yra ne tik gyvenime, bet ir darbe“, – susitikime pasakojo charizmatiškoji muzikologė Zita Kelmickaitė.

Štai taip mums visiems nuotaikingai, emocionaliai visą vakarą įvairias istorijas pasakojo Zita Kelmickaitė. Buvo įdomu, smagu, o susirinkusieji gavo didelę dozę gerų emocijų, juoko.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Trumpickaitė