JURKŪNAS JUOZAPAS (1895-1938)
Juozapas Jurkūnas (1895–1938) gimė Sedūnų k., Širvintų rajone. Lietuvoje iki šiol beveik nežinomas tragiško likimo rašytojas ir dailininkas. Būdamas 15-os su keliaujančia teatro trupe išvyko iš Vilniaus į Rusijos imperijos gilumą. 1913 m. Kijeve susipažino su Sidabro amžiaus rašytoju ir poetu Michailu Kuzminu, kurio paskatintas persikėlė į Peterburgą. Būtent M. Kuzminas ir pakrikštijo Juozapą Jurkūną literatūriniu vardu Jur Jurkūn. J. Jurkūnas priklausė „emocionalistų“ literatų grupei, buvo pažįstamas su poetais Ana Achmatova, Aleksandru Bloku, Osipu Mandelštamu ir kt. Gyvendamas Peterburge parašė romaną „Švediškos pirštinės“ (1914), apysaką „Netikusi kompanija“ (1914–1915), apsakymų, pjesių, eilėraščių, rašė atsiminimus apie Vladimirą Majakovskį, kelionių dienoraštį, romaną „Rūkas už grotų“, kuris liko nebaigtas. Kai po 1923 m. jam buvo uždrausta publikuotis Rusijoje, pražydo jo dailininko talentas. J. Jurkūnas priklausė dailininkų grupei „Trylika“. Beveik visi išlikę piešiniai yra saugomi Sankt Peterburge (Anos Achmatovos muziejuje, Fontanų name ir keliose kitose vietose bei privačiose kolekcijose). Po suėmimo rašytinis archyvas konfiskuotas NKVD ir didžioji jo dalis iki šiol laikoma dingusia.
1938 m. suimtas už tariamą šnipinėjimą (Leningrado rašytojų byla) ir rugsėjo 21 d. sušaudytas. Reabilituotas 1958-aisiais.
Sankt Peterburge ant namo Rylejevo g. 17/19 fasado atidengtas atminimo ženklas – memorialinio projekto „Paskutinis adresas“ lentelė.