Širvintos

Vaikų lit. skyriuje svečiavosi Gelvonų gimnazijos 3 – 4 klasių pradinukai su mokytoja Violeta Grudzinskaite. Jie dalyvavo kūrybinių darbų konkurse „Astridos Lindgren kūrinių herojai“, todėl visiems dalyvavusiems buvo įteikti bibliotekos padėkos raštai ir rašikliai. Vaikams įdomu ir naudinga buvo pamatyti kitų dalyvių darbus ir palyginti juos su savais. Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė parodė įvairias knygas: enciklopedijas, grožinės literatūros populiariausias serijas, vaikiškus žurnaliukus. Buvo pristatyta Kęstučio Kasparavičiiaus knyga „Kaimynė už kampo“. Vaikai pasakojo, kaip kūrė kvilingo būdu atvirukus. Juos galima pamatyti bibliotekoje iki gegužės 13 dienos. Likęs laisvas laikas buvo skirtas stalo žaidimams: „Mano draugai“, „Skaičių lenktynės“, „Dobble“, Stalo biliardui ir kitiems.

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko istoriko Edmundo Jankūno knygos ,,Išnykusi Kernavė” pristatymas. Knygos autorius atvyko  ne vienas, kartu su juo atvyko knygos sudarytojas, asociacijos ,,Lapkričio 2-osios Draugija“ pirmininkas Valdas Kamiskas, profesorius Aleksėjus Luchtanas ir aktorė Jūratė Vilūnaitė, kuri skaitė knygos ištraukas. Tai jau antroji autoriaus knyga, daugiau kraštotyrinė. Renginio svečius pristatė skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

Gražią muzikinę pradžią padarė Meno mokyklos mokinės Lukrecija Parnarauskaitė ir Ugnė Savickaitė (mokytoja Loreta Ardzevičiūtė).

,,Viskas ir prasidėjo bibliotekoje, čia skaitykloje. Būtent čia, aš ir perskaičiau visas istorines knygas, kuriose buvo minima Kernavė. Išrinkau viską po kruopelytę, kiekvieną žinutę apie Kernavę. Tai ir buvo pirmieji mano padaryti žingsniai. Vėliau sekė antrasis etapas, kurio metu aš rinkau žmonių prisiminimus apie Kernavę. Pagalvojau, kad žmogus gyvena gyvena, numiršta ir jo tas palikimas taip ir dingsta, lieka pamirštas ir todėl pradėjau kalbinti žmones ir taip tie prisiminimai kaupėsi vienas paskui kitą. Trečiasis etapas buvo tyrinėjimų etapas. Tyrinėjau senus archyvus, rinkau visą reikiamą medžiagą. Tai pat rinkau ir senus dokumentus, juos tyrinėjau ir mėginau pateikti šioje knygoje” – renginio metu kalbėjo Edmundas Jankūnas.

Papasakojęs apie tai, kaip gimė knyga, nuo ko viskas prasidėjo, autorius negailėjo šiltų žodžių knygos sudarytojui Valdui Kaminskui, kuris taip pat labai daug prisidėjo prie knygos išleidimo. Knygos sudarytojas pastūmėjo autorių knygą išleisti anksčiau. Pats autorius ketino knygą išleisti sulaukęs pensijos, sakydamas , – ,, Esu lėtas žmogus. Kai dirbau istorijos mokytoju, negalėjau tiek daug atsiduoti šiam darbui, todėl viskas vyko gana lėtai, galvojau išeisiu į pensiją ir tada išleisiu tą knygą”. Dėkojo savo draugui profesoriui Aleksėjui Luchtanui, kuris parašė recenziją knygai.

,,O kodėl knyga vadinasi būtent ,,Išnykusi Kernavė”, todėl kad tai istorija, o istorija eina ir keičiasi. Keičiasi ir žmonės, todėl ji ir negali likti neužrašyta. Galbūt kažkam tai atrodo labai sentimentalu, bet man tai labai svarbu”, – su dideliu užsidegimu pasakojo istorikas. Jį vis papildydavo aktorė Jūratė Vilūnaitė, lyriškai skaitydama ištraukas iš knygos. Taip pat žodžiu apie knygą pasidalijo profesorius Aleksėjus Luchtanas ir knygos sudarytojas.

Taip liejosi žodžiai ir pasakojimai, regis, daugiau nei per valandą išgirdome visą Kernavės ir kernaviškių istoriją. Viso renginio metu keitėsi senų nuotraukų skaidrės, kurios taip pat yra istorijos dalis. Klausytojai  uždavė autoriui klausimus, į kuriuos jis plačiai atsakė. Visą popietę tvyrojo jauki atmosfera. Buvo gera klausytis, matyti žmonių besišypsančius veidus.

Pasibaigus knygos pristatymui, visi susirinkę žmonės šiltai bendravo su autoriumi. Belieka tik nuoširdžiai pasidžiaugti, jog mūsų kraštas turi tokį žmogų, kaip Edmundas Jankūnas, kuris su didele meile ir atsidavimu savo kraštui parašė tokią įdomią kraštotyrinę knygą ir palinkėti kuo didžiausios sėkmės įgyvendinat ateities planus.

Renginys buvo skirtas Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.

Ugnė Trumpickaitė

Širvintų I.Šeiniaus  viešojoje bibliotekoje svečiavosi dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius, žinomas ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemyne bei Azijoje. Vaikams jis iliustravo 60 knygų, 16 iš jų parašė pats. Renginyje dalyvavo „Saulutės“ ir „Buratino“ darželių priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai. Autorius pasakojo  jiems apie savo pirmuosius mokytojus – tėvelius, apie mokymąsi M.K.Čiurlionio  mokykloje,  chorinio dirigavimo skyriuje. Supratęs, kad vis dėlto pats mieliausias užsiėmimas yra piešimas, tai daro iki šiol.  Rašyti knygų tekstus pradėjo taip susiklosčius aplinkybėms: Taivane įvykus žemės drebėjimui, buvo sukviesta daug dailininkų iš viso pasaulio parašyti po istoriją  ir ją iliustruoti. Kęstutis rašė apie gyvūnus. Taip jau įvyko, kad  pirmos trys  jo knygos buvo išleistos kinų kalba, o tik vėliau – lietuvių. Pasakodamas apie knygos „Kaimynė už kampo“ išleidimą, dailininkas išsamiai, suprantamai ir labai įdomiai vedė vaikus tuo vingiuotu ir netrumpu  knygos gimimo keliu. Nuo pačios minties, kodėl gi neparašius knygos, kurios veiksmas vyksta Vilniuje, nuo  gatvių, namų fotografavimo, įvairiausių paveikslėlių paieškos internete, eskizų kūrimo iki teksto kūrimo, iliustravimo, maketavimo, koregavimo, išleidimo. Vaikai domėjosi viskuo: ar autorius dirba naktį, per kiek laiko gimsta knyga, kokios šalies vaikai labiausiai patiko, netgi kaip knygos po to pasiekia vaikus.

Autoriaus knygos išleistos 28 kalbomis. Daug kartų Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijų parodos vyko įvairiose šalyse, iš kurių grįžo su prestižiniais diplomais ir prizais.  Antroje renginio dalyje mažieji  kartu su dailininku piešė ir spalvino  didelę  žirafą. Spalvinga, madinga ir labai šiuolaikiška žirafa apsigyvens bibliotekoje. Mūsų skaitytojai jai išrinks vardą. Vaikai taip pat galėjo spalvinti jau išleistų rašytojo knygų eskizus. „Manau, kad gera knyga vaikams turi būti ir gera knyga suaugusiems. Stengiuosi rašyti taip, kad knygą norėtųsi imti, vartyti, skaityti daug kartų, kad kaskart joje būtų galima surasti kažką nauja“, – sako menininkas.  „Buratino“ darželinukai padovanojo Kęstučiui Kasparavičiui pluoštelį jo knygų iliustracijų.

Gerbiamas svečias įteikė  bibliotekos padėkos raštus vaikams,  dalyvavusiems  kūrybinių darbų konkurse „Astridos Lindgren kūrinių herojai. Renginys organizuotas vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti”.   Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Lolita Pliukštienė

Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato knygos ,,Žmogaus ir Dievo metai” pristatymas. Svečią pristatė Širvintų r. policijos komisariato viršininkas Almantas Lukša. Renginį organizavo Širvintų r. policijos komisariatas.

Pasiklausyti knygos pristatymo susirinko gausus būrys žmonių. Knygos autorius, remdamasis Šventuoju raštu, kalbėjo apie dvasines ir dorovines žmogaus vertybes, atskleidė pozityvų požiūrį į žmogaus ir Dievo santykį, dėstė dvasines tikėjimo tiesas.

Knygos pristatymo metu kun. A. Toliatas papasakojo apie save, savo gyvenimą, patirtis, apie savo tarnystę žmonėms ir Dievui. Remdamasis Biblijos eilutėmis, pasidalijo įdomiais pamokymais, palyginimais, skatino žmones atkreipti dėmesį į savo vidų, priimti save ir kitus žmones tokius, kokie jie yra. Skatino sėti gėrį visiems žmonėms sakydamas, kad nereikia pykti, įsižeisti, susiasmeninti.

„Gyvenimas mums duoda įvairius ženklus. Tik reikia mokėti juos sekti, suprasti. Reikia atkreipti dėmesį į kiekvieno žmogaus jausmus. Jeigu gyvenimas mums siunčia vieną ar kitą žmogų, tie žmonės tampa mūsų gyvenimo dalimi“- išmintimi dalijosi knygos autorius.

„Mes visi turime nešti atsakomybę vieni už kitus, jeigu žmogus tavo aplinkoje yra šalia tavęs, jaučiasi saugus, laimingas –  reiškia kad esi šviesus žmogus, kalbėjo kun. Algirdas Toliatas. Tęsdamas  jis kvietė žmones pažvelgti gilyn į savo vidų,  klausiamai sakydamas  – „o ar aš visur esu mandagus, o ko man trūksta, o ką aš galėčiau pakeisti?“

Lietuvos policijos kapelionas pasidalijo Motinos Teresės tiesomis ir išmintimi. Prisiminė savo ir šviesios atminties profesoriaus Leonido Donskio draugystės akimirkas, papasakojo, kokios patirties įgijo būdamas Lietuvos policijos kapelionu.

„Knyga „Žmogaus ir Dievo metai“  yra apie tai, kuo šį vakarą su Jumis, mielieji, pasidalinau. Tai yra pamokslų knyga- vieneri metai, nuo Kalėdų iki Kalėdų, taigi, sudėti penkiasdešimt keturi sekmadieniai ir tiek pat pamokslų. Tai Biblijos žodžiai, kurie nuaidi kiekvienam skirtingai. Mano didžiausias noras, kad žmonės skaitytų knygą, eitų per gyvenimą ir skleistų tą tiesą ir šviesą“, – renginiui baigiantis kalbėjo kun. Algirdas Toliatas.

Vakaras iš tiesų buvo ypatingas. Daug gėrio ir šilumos liejosi iš svečio lūpų. Regis, galėjai jausti, kaip tie prasmingi, išminties kupini žodžiai liejasi į žmonių vidų ir pasisėja širdyse.

Renginys buvo skirtas Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.

Ugnė Trumpickaitė

„Aš dar kartą grįžtu“ –  šie rašytojo Igno Šeiniaus žodžiai  ne kartą skambėjo minint bibliotekos 80-mečio šventę. Ignas Šeinius dar kartą sugrįžo tam, kad jo vardas įprasmintų vienos iš svarbiausių mūsų rajono kultūros įstaigų  – bibliotekos – reikšmę.

Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys, kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Romas Zibalas perskaitė Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą suteikti Viešajai bibliotekai rašytojo Igno Šeiniaus vardą – sakydamas, jog nuo šiol biblioteka oficialiai įgauna žinomo žmogaus, kūrėjo vardą.

 Iškilios ir bibliotekai svarbios šventės metu buvo prisimintos gijos,  jungiančios biblioteką su rašytoju Ignu Šeiniumi. Bibliotekos ir Igno Šeiniaus pėdsakų gimtojoje žemėje  istorijoje buvo išties daug.

Renginio metu skambėjo Igno Šeiniaus novelės „Pakeičiu kalbą“ ištrauka iš knygos  „Tėviškės padangėje“ (skaitė Rokas Štikanas).

Gausiai į iškilmes susirinkusiems svečiams, bibliotekos darbuotojams buvo užduotas klausimas – kas kiekvienam iš Jūsų yra biblioteka? Renginio vedančiosios (Aušrinė Miliukaitė- Janovskienė ir Ugnė Trumpickaitė) perskaitė ir mažųjų skaitytojų mintis apie tai, ką jie randa ir ko ieško bibliotekoje.

„Jubiliejiniai metai  visada priverčia mus žvilgtelėti atgal, įvertinti praėjusį laiką, įprasminti pasiekimus, su šypsena ar liūdesiu prisiminti įvykius, paženklintus laikmečio ar asmenybių. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiandien biblioteka yra jauki, šiuolaikiška ir atvira visiems, puoselėjanti bendruomenės tradicijas. Šventinę dieną visi kartu džiaugiamės įspūdingu bibliotekos, jos darbuotojų  nueitu keliu ir miesto bendruomenei nuveiktais darbais.“ – dalindamasi svarbiausiais bibliotekos istorijos momentais, sakė bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė.

„Kas man yra biblioteka? Pirmiausiai – tai žmonės. Žmonės, kurie čia dirba ir žmonės, kurie ateina. Ateina knygų, laikraščių, ateina pasinaudoti internetu, pasisemti žinių, o kartais – tiesiog pabūti, pabendrauti. Todėl labai svarbu, kad visi žmonės, kuriuos jungia biblioteka, susikalbėtų. Kad girdėtų vieni kitus. Darbuotojai – lankytojus, skaitytojus. Bibliotekos lankytojai – matytų ir girdėtų tai, ką jiems pataria, siūlo, kur kviečia bibliotekininkai.

Šiandien mūsų biblioteka mini veiklos 80-metį. Nuoširdžiai sveikinu visus, buvusius ir dabartinius darbuotojus. Tegu ta nepaprasta dovana – Igno Šeiniaus vardas – bibliotekos veiklai būna linkėjimas būti atvira, šiuolaikiška, pasaulietiška knygų, informacijos, žinių ir bendravimo erdve. Įsiklausykime, kokias vaikų mintis perskaitė renginio vedančiosios – tegu biblioteka ir būna ta pasakų, knygų ir fantazijos šalis, kurioje ir su draugais linksma susitikti, ir autobuso šilta sulaukti. Ačiū bibliotekininkėms už nuoširdų darbą ir visiems gražios šventės.“ , – šiais žodžiais biblioteką sveikino Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, įteikusi padėką visam bibliotekos kolektyvui.  Ilgametėms darbuotojoms, daugiausiai skaitančioms lankytojoms buvo įteiktos padėkos, gėlės, dovanos.

Šia iškilia proga bibliotekos bendruomenę sveikino Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, rajono švietimo įstaigų vadovai, kolegos, bibliotekos bičiuliai.

Iškilią šventę vainikavo klasikinės muzikos garsų skambesys, kurį dovanojo Valstybinis Vilniaus kvartetas.

„Aš dar kartą grįžtu“…. Ir šiandien Ignas Šeinius visam laikui sugrįžo į biblioteką.

Na o mes, nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie tą vakarą buvo kartu su mumis, kurie buvo šio nuostabaus renginio dalimi – svečiams, renginio rėmėjams, partneriams.

Ugnė Trumpickaitė