Širvintos

Lapkričio 3 d. žymus vaikų ir paauglių literatūros tyrėjas , knygų vertėjas, vadovėlių ir mokymo priemonių autorius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas, „Rubinaičio“ žurnalo redaktorius Kęstutis Urba  Širvintų rajono švietimo centre skaitė paskaitą mokytojams ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Tai žmogus, teigiantis, kad vaikų literatūra yra jo tikėjimas ir gyvenimo būdas.

Kalbėdamas apie skaitymo pomėgių stiprinimą, jis pabrėžė, kad būtina palaikyti skaitančio vaiko autoritetą, labai svarbi šeimos parama, garsiniai skaitymai  ir mokytojo, išmanančio vaikų literatūrą, pavyzdys. Aptardamas  probleminius klausimus, sakė, kad reikia surasti gerą knygą tinkamu laiku. Knyga turi atitikti vaiko amžių ir geriau skaityti populiarias knygas (nes taip tobulėja skaitymo įgūdžiai) negu jokių. Lietuvoje kasmet išleidžiama virš 500 knygų pavadinimų, tik lietuvių autorių iki 100 leidinių. Todėl norint išsirinkti skaityti vertą knygą nėra lengva. Svečias patarė, kaip nepaskęsti tokioje knygų gausybėje. Kęstutis Urba patarė, kad norint išsirinkti  gerą knygą, galima orientuotis į jos apdovanojimus medaliais (pvz.  H.K. Anderseno, Karnegio), premijomis (IBBY),  fondo „Švieskime vaikus“ įvertintas knygas, paauglių ir jaunimo literatūros konkursų nugalėtojas. Buvo pristatytos įvairių rūšių pasakos, pateikti įžymiausi autoriai ir geriausi vertimai.  Gerbiamas lektorius pasakojo, kaip buvo sudaromas reikšmingiausių knygų vaikams sąrašas ir pristatė šio sąrašo knygas. „Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, – teigė projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba. Jis ragino išrinktus kūrinius  pasitelkti organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais. Šis sąrašas turėtų  tapti orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.

Taip pat buvo pristatyti reikšmingiausi nauji vertimai, populiariausi lietuvių autoriai ir  Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios vaikų ir paauglių knygos.

Širvintų pradinei mokyklai autorius padovanojo savo parašytą knygą „Auginančioji literatūra”, o visiems dalyviams – įvairios informacinės medžiagos.

Renginys organizuotas, vykdant projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija“.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Lapkričio 3 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje  vyko aktorės ir režisierės Birutės Mar spektaklis „Jis ir ji“. Birutė Mar – unikali menininkė, viena žymiausių Lietuvoje monospektaklių kūrėja, kiekvienais metais dalyvaujanti įvairiuose pasaulio festivaliuose.

Spektaklyje Jono Biliūno vaidmenį atliko Jaunimo teatro aktorius Aleksas Kazanavičius, rašytojo žmonos – Birutė Mar. Dalyvavo smuikininkas Sigitas Rubis.

Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. lietuvių rašytojų, pripažintas prozos klasikas. Nors iš gyvenimo išėjo labai jaunas, sulaukęs vos 28 metų, paliko daug grožinės literatūros kūrinių, kuriuose atsispindi dažnai skausmingi vidiniai rašytojo išgyvenimai.

Režisierę ir aktorę Birutę Mar sukurti spektaklį inspiravo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės prisiminimai, jų atvirlaiškiai, siųsti vienas kitam iš Charkovo, Anykščių, Leipcigo, Berlyno, Ciuricho, Zakoponės – vietų, kuriose dėl ligos ar mokslų lankydavosi rašytojas ir jo mylimoji.

„Bene prieš dešimtmetį perskaičiau J.Biliūno ir jo mylimosios Julijos atvirlaiškius, kurie sujaudino savo tyrumu, nuoširdumu, taip trumpai tetrukusios meilės virpėjimu, – sakė Birutė Mar. – Išties, ši istorija – lietuviška Romeo ir Džuljetos istorija, kurią norėjosi prikelti scenoje – rekonstruoti lyg išlikusią seną fotografiją, kurioje prie stalelio rymo susimąstę Jonas ir Julija… Norėjosi sugrąžinti tuos subtilius virpesius, atsklindančius iš J.Biliūno kūrybos, Jono ir Julijos meilės laiškų“.

„Jiedu abu ilgus metus gyveno toli nuo vienas kito; jiedu nei vienas ilgus metus nežinojo apie kitas kitą, kad abu kartu gyvena pasauly. Pagaliau jiedu susitiko… Abudu nustebo vienas kitą pamatę; abiejų vienu akimirksniu sudrebėjo širdys krūtinėse; jiedviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau yra vienas kitą matę. Ir jiedu padavė vienas antram ranką…“ (J. Biliūnas. „Jis ir Ji“)
Spektaklyje atkurta beveik prieš šimtmetį vos kelis metus tetrukusi Julijos ir J.Biliūno meilės istorija sujaudino ir sugraudino žiūrovus, ne vienam išspaudė ašarą.

Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Spalio 24 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ l.e.p. direktorė Vaida Rukuižienė.  Širvintų viešajai bibliotekai,  kaimo filialams bei rajono ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigoms ji padovanojo  knygų. Šį kartą knygų krepšeliuose buvo devynių pavadinimų lietuvių autorių kūriniai. Renginio akimirkos nuotraukose.

Ramūno Karbauskio ir Andriaus Mamontovo  įkurtas  labdaros ir paramos fondas gyvuoja  nuo 2013 m. Siekdamas  atrinkti knygas leidybai, fondas kasmet skelbia  Nacionalinį vaikų literatūros konkursą. Konkurso pirmininkas – vaikų literatūros tyrinėtojas doc. dr. Kęstutis Urba.

Fondas „Švieskime vaikus“ jau yra išleidęs per 30 pavadinimų vaikiškų knygų.  Kai kurios iš jų yra sulaukusios atgarsio ar įvertintos kitose knygų akcijose: metų knygų rinkimuose, sėkmingiausio vaikų literatūros debiuto nominacijoje, patekusios į skaitomiausių knygų sąrašą.

Iki lapkričio 11 d. Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje eksponuojama Širvintų „Atžalyno” progimnazijos 7 klasių mokinių (mokytoja metodininkė Jolita Jurkevičiūtė) įvairiaspalvių  aplikacijų paroda. Maloniai kviečiame visus ateiti pas mus ir kiekvienu darbeliu pasigrožėti. Patikėkit, tikrai nenusivilsite!

Spalio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre vyko aktorės Virginijos Kochanskytės monospektaklis  „Gyvenimas kaip graži kelionė“ . Renginį organizavo Igno Šeiniaus viešoji biblioteka,  vykdydama Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Į Širvintas aktorė atvyko iš Klaipėdos, kurioje šiuo metu gyvena ir dirba –  Klaipėdos universitete,  Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių kalbą bei režisūrą pasirinkusiems studentams dėsto sceninę kalbą.  Virginija Kochanskytė  garsėja kaip puiki skaitovė, lietuviškojo žodžio puoselėtoja ir skleidėja.

Monospektaklyje „Gyvenimas kaip graži kelionė“ aktorė skaitė žymių Lietuvos ir užsienio poetų –  Č.Milošo, A.Mickevičiaus,  V.Mačernio, H.Nagio, J.Aisčio, B.Baltrušaitytės, H.Radausko, J.Vaičiūnaitės, K.Bradūno –  lyriką,  M.K.Čiurlionio, G.Markeso laiškų fragmentus.

Žymių rašytojų žodžiai teatralizuotame renginyje persipynė su  romantiškomis ir ironiškomis, šmaikščiomis ir lyriškomis, ilgesingomis ir svajingomis aktorės autorinėmis interpretacijomis gyvenimo kelionės tema.  Pasitelkdama kūrėjų tekstus, ji keliavo per visus žmogaus gyvenimo tarpsnius: nerūpestingą vaikystę, paaugliškas šėliones, pirmosios meilės paženklintą jaunystę, santuokos rūpesčius, romantiškų svajonių kupiną viduramžio brandą bei išmintimi ir prisiminimais turtingą senatvę.

Betarpiško aktorės bendravimo su publika dėka susidarė įspūdis, kad žiūrovai patys dalyvauja gyvenimiškoje kelionėje, išgyvena spektaklio herojės jausmus. Pati Virginija Kochanskytė yra pasakiusi: „Siekiu, kad atėję į susitikimą su manimi žmonės, visų pirma, apsvaigtų nuo emocijų srauto, o jam pasibaigus, norėtų gyventi gražiau…“ .

Viešosios bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė  visų renginio dalyvių vardu padėkojo charizmatiškajai aktorei  už gyvenimo geismo kupiną vakarą ir įteikė Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanas. Projekto partnerei – Socialinių paslaugų centro bendruomenei –  padovanojo knygų.  Tegul jos praskaidrina gyventojų kasdienybę, padeda rasti kelią į vidinę ramybę ir laimę.

Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Spalio 12 d., vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti“ (projekto autorė vyres. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė), Kultūros centro didžiojoje salėje vyko  teatro „Avilys“ spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“. Pasaką sekė du klajojantys gatvės artistai, persikūnydami vis į kitą personažą – Princesę, Kunigaikštį, Karalių, Rūmų damą… ir net kiaules  (vaidina – Rita Kiškūnaitė ir Arūnas Pakulevičius). Scenarijaus autorius ir režisierius – Arūnas Pakulevičius. Spektaklio pažiūrėti susirinko gausus būrys vaikučių.

Visas pasaulis žino H. K. Anderseną, garsiausią danų rašytoją. Puikiai atsimename jo sukurtas pasakas apie Bjaurųjį ančiuką, Princesę ir žirnį, Mažąją undinėlę, Kiauliaganį ir daugybę  kitų.

 H.K. Andersenas kadaise sukūrė labai šiuolaikišką pasaką – mūsų laikais, kai tikrovę dažnai pakeičia virtuali realybė – labai svarbu atsirinkti, kas tikra, o kas – ne.

Kaip vaikai įsivaizduoja Princesę? Mielaširdišką, malonią, gražią… Bet didysis pasakininkas parašė pasaką apie kitokią Princesę. Ši buvo pasipūtusi, išpaikinta, surūgusi – tokia, kuriai nepatiko viskas, kas tikra. Tačiau meilė, deja, akla – net ir šią princesę įsimylėjo Kunigaikštis. Taip pamilo, kad net sutiko kiaules ganyti… Kas buvo toliau? Žinoma, kaip ir visos pasakos, taip ir ši baigėsi laimingai. Kunigaikštis ir Princesė pamilo vienas kitą ir gyveno ilgai ir gražiai.

Teatro „Avilys“ aktoriai Arūnas Pakulevičius ir Rita Kiškūnaitė puikiai, žaismingai perteikė žymaus rašytojo H.K Anderseno pasaką.

Spektaklio metu aktoriai įtraukė vaikučius kartu dūkti, uždavinėjo klausimus, kalbėjo apie skaitymą ir pasakojo apie garsaus pasakoriaus pasakas. Aktorius ir režisierius Arūnas Pakulevičius kvietė vaikus skaityti vienas įdomiausių, visame pasaulyje žinomiausio, rašytojo H.K Anderseno pasakas.

Priešmokyklinukams ir pradinukams (iš Širvintų lopšelio-darželio ,,Boružėlė“, Širvintų pradinės, ,,Tėkmės“, Musninkų, Gelvonų, Čiobiškio, Bartkuškio, Barskūnų mokyklų), spektaklis taip patiko, kad vaikai kartu ir šoko, ir dainavo, o spektakliui pasibaigus apdovanojo aktorius garsiais plojimais ir šypsenomis.

Spektaklis buvo nuotaikingas, salėje aidėjo vaikų juokas, veiduose žaidė šypsenos.

Dėkojame teatro ,,Avilys“ aktoriams už puikų reginį, vaikučiams ir juos atlydėjusioms pedagogėms už puikią nuotaiką.

Šį projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA

Ugnė Trumpickaitė

Spalio 12 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi psichiatras, psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas. Jis vedė seminarą „Skaitymas, kuris gydo ir padeda gyventi“. Renginys susilaukė didelio lankytojų dėmesio – paklausyti garsaus Gydytojo žmonės atvyko net iš Vilniaus.

Apibūdinant gydytoją  A. Alekseičiką, nuolat tenka vartoti žodį „pirmasis“. Tai pirmasis Lietuvos psichoterapeutas, kuris dirbo pirmajame psichoterapijos kabinete, pirmasis pradėjo taikyti grupinę psichoterapiją, jo autoriniai seminarai kiekvienų metų balandžio mėnesį vyksta jau 41 metus. Be pertrūkių. Kadaise jie privertė Vilnių pavadinti Sovietų Sąjungos psichoterapijos sostine.

A. Alekseičikas – pirmasis psichoterapeutas, gavęs nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą, ir kol kas vienintelis Lietuvos psichoterapeutas, kurio knyga išleista vokiečių kalba. Dar reikėtų pridėti, kad Gydytojas pirmasis Lietuvoje išplėtojo krikščioniška žmogaus samprata paremtą psichoterapiją, žinomą kaip intensyvaus gyvenimo terapija.

A. Alekseičikas yra ir gydymo skaitymu – biblioterapijos – pradininkas Lietuvoje. Šį metodą dvasinių ligų gydymui jis naudoja jau apie 50 metų. Seminaro metu Gydytojas paaiškino metodo esmę, taikymo galimybes bei būdus. Pasak A. Alekseičiko, „biblioterapijos metodas yra  naudingas tuo, kad paprastai pacientui psichoterapeutas tegali skirti ribotą laiką. O namuose ar palatoje ligonis gali skaityti ir gilintis i knygą. Pacientui išgydyti kartais pakanka kelių knygų, kelių eilučių ar net kelių žodžių. Tačiau tai turi būti sukrečiantys žodžiai, jie turi ne suteikti žmogui informacijos, bet grąžinti jo gyvenimui tikslingumą, atskleisti iki tol nepastebėtus vidinius turtus. Biblioterapeuto užduotis – padėti pacientui atrasti tokių eilučių, žodžių, nuo kurių galėtų prasidėti gijimas, pilnatvė, vientisumas, persmelkiantis visą žmogų. Juk dvasios liga ir yra nukrypimas nuo harmonijos ir pilnatvės.“

Seminaro dalyviai turėjo galimybę patys išbandyti biblioterapijos metodą. Keletas savanorių seminaro dalyvių išvardino juos kankinančias problemas ir skaitydami tekstus bandė rasti kelią joms spręsti. Užduotis pasirodė nelengva, juo labiau, kad Gydytojas „nelaikė už rankos“, keliaujant jausmų labirintais. Skaitomi dvasingi, prasmingi tekstai, jo požiūriu, patys siūlė kelią į problemų sprendimą, bet savanoriai „pacientai“ jo taip ir nerado. Tačiau ieškojimo procesas pradėtas, jo rezultatas priklausys nuo ieškančiųjų dvasinių pastangų.

Renginį organizavo Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, vykdydama Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Gydanti knygos galia“.

 Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Spalio 5 dieną Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko popietė ,,Keliaujanti literatūrinė vaistinė – psichologas jūsų bibliotekoje“. Svečiavosi psichologės – psichoterapeutės Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė. Kalbėjomės apie knygų klubus, skaitymą, biblioterapiją, savipagalbos knygas. Psichologės pasidalijo asmeninėmis patirtimis, įžvalgomis, rekomendacijomis renkantis, kokią knygą reikia perskaityti.

„Grožinės literatūros skaitymas yra mūsų pomėgis, bet yra profesinė dalis – psichologinės, savipagalbos knygos, kurias skaitome. Labai dažnai sulaukiame gausybės klausimų, kokias savipagalbos knygas reikia perskaityti. Kuo toliau, tuo labiau tai yra populiaru. Jų išleidžiama labai daug“, – pasakojo psichologė Agnė Jurgutytė – Avižinienė.

„M. Scott Peck knyga „Nepramintuoju taku“. Savipagalbos knyga, kuri jau yra tapusi klasika, tapusi bestseleriu. Ją parašė psichologas. Daugybę kartų perleista. Knyga, kuri turi išliekamąją vertę. Tai tradicinių vertybių ir dvasinio tobulėjimo psichologija“, – viena kitą papildydamos kalbėjo psichologės – psichoterapeutės Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Kalbant apie savipagalbos knygas, tai yra geras būdas gauti daug geros informacijos apie įvairius pereinamuosius laikotarpius, kaip gyventi po skyrybų, artimo žmogaus netekties. Apie šias knygas reikėtų žinoti tai, kad jeigu knygoje rašoma apie stebuklus, tai jau yra netinkama knyga. Lengvai pasiekiamų dalykų šiame gyvenime nėra. Dažniausiai, kad savaime pagalba ateitų, mums reikia ir patiems pasistengti. Nėra visiškai universalių knygų, kurios tiktų kiekvienam. Kas vienam gali tikti ir patikti – kitam gali būti visiškai neįdomu“, – aiškino Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Aš pati esu dirbusi nemažai metų su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Apie tai gerų knygų nėra daug. Labai geros knygos yra Jorgen F. Nissen „Nematomas dramblys“, Kęstučio Dvarecko „Sveikas, gyvenime“. Kęstučio Dvarecko knyga yra apie jo paties istoriją. Knyga „Sveikas, gyvenime“ yra unikali tuo, kad autorius labai atvirai apie viską joje pasakoja. Kęstutis Dvareckas prisipažįsta apie savo priklausomybę ir ne bet kokią, o nuo heroino. Kovoti su šia priklausomybe yra labai sunku, kadangi tai yra liga su atkryčiais. Tikrai neverta tikėtis, kad perskaitęs knygą kažkas pasveiks. Bet ji tikrai yra gera ir žmonėms, kenčiantiems nuo tokios priklausomybės, verta ją perskaityti, – pasakojo psichologė Ivona Staškevičienė.

„Janet Geringer Woititz knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“, labai gera knyga, kurią verta ne tik perskaityti, bet ir sau įsigyti. Joje aprašoma, kas būdinga priklausomų žmonių artimiesiems, kaip su tuo gyventi, kaip tapti šiek tiek laimingesniu gyvenant tokioje aplinkoje. Labai gerai ir suprantamai viskas išdėstyta ir parašyta“, – viena kitą papildydamos kalbėjo psichologės – psichoterapeutės  Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Knyga „Be pavadinimo“ (sudarė Elvyra Kučinskaitė), nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi. Ji yra be galo naudinga ir terapiška būtent tiems žmonėms, kurie yra tai patyrę. Labai sunki knyga ir jeigu ne mano profesija, kažin ar būčiau galėjusi ją perskaityti. Visa bėda yra tame, kad mes tylime, visi kenčia, bet vis tiek tyli, nors žinome, kad ši bėda yra pati didžiausia. Toje knygoje labai daug skausmo. Gedėti po netekties yra labai sunku ir sudėtinga. Palaidoti savo artimą žmogų yra labai skaudu, o kai žmogus pasitraukia iš gyvenimo savo noru, yra dar skaudžiau“, – renginiui baigiantis mintimis dalijosi psichologės – psichoterapeutės.

Popietė buvo įdomi, perpildyta naudingos informacijos. Buvo ne tik įdomu pasiklausyti, bet ir padiskutuoti tikrai aktualiomis ir opiomis temomis.

Visą spalio mėnesį bibliotekoje veiks paroda „Skaitiniai Jūsų sielai“, tikrai atrasite sau tinkančias savipagalbos knygas.

Ugnė Trumpickaitė

    Spalio 6 d. Širvintų viešojoje bibliotekoje lankėsi Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Vyko mokymai bibliotekos darbuotojams, kurių pagrindinė tema: „Kaip pateikti informaciją spaudąi ir interneto svetainei“.

    Šis seminaras organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Medijos keičia mūsų pasaulį – suprask jas“.

    Seminaro metu buvo sužinojome daug įdomios ir naudingos  informacijos apie tai, kas svarbu talpinant žinutes interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose bei teikiant informaciją spaudai.

    Buvo suteikta aktualių žinių  apie nuotraukų talpinimo ypatumus, jų vaizdo kokybę.

    Lektorius Dainius Radzevičius  įtaigiai ir vaizdžiai kalbėjo  ne tik apie žurnalistiką, šiuolaikinę žiniasklaidą, bet ir apie knygas, žmones, atsakė į užduotus klausimus, todėl seminarui skirtas laikas  prabėgo greitai.

    „Svarbu valdyti įeinančią ir išeinančią informaciją ir skubiai bei kuo plačiau paskleisti mums palankias žinias“, –  sakė Dainius Radzevičius.

    Pabaigoje norėčiau pacituoti mintį, išgirstą mokymuose: „Socialinėje tikrovėje, žmonės dažnai neturi galimybės sužinoti tikrovės. Jie apie įvykius ir reiškinius sužino per visuomenės informavimo priemones. Reikia išmokti pateikti informaciją taip, kad ji pateisintų jų lūkesčius“.

Dalia Taparauskienė