Širvintos

Aktoriaus Gedimino Storpirščio muzikinė programa „3 mūzos“

Gediminas Storpirštis – žinomas teatro ir kino aktorius, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius ir dalyvis. Gimė 1961 metų balandžio 26 d. Vilniuje. 1984 m. baigė Lietuvos konservatorijoje, (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorinio meistriškumo studijas ir nuo to laiko yra Valstybinio jaunimo teatro aktorius. Jis ne tik vaidina spektakliuose, bet ir kuria jiems muziką.

Aktorius daug dirba su jaunimu, nuo 1985 m. yra teatro studijos „Elementorius“ vadovas. Ne veltui šis aktorius, dainų autorius dažnai vadinamas bardų atgimimo tėvu. G.Storpirštis nuolat puoselėja dainuojamosios poezijos kultūrą.

Gediminas Storpirštis pristatė programą „3 mūzos“. Vakaro metu žinomas aktorius kvietė pasiklausyti dainų bei skaitė savo ir kitų žinomų poetų kurtas eiles. Dar vienas įdomus vakaro akcentas – monologai iš teatro gyvenimo, kurie ne vieną privertė nusišypsoti ir supažindino su netikėtomis istorijomis.

„Esu ištikimas trims mūzoms: TEATRUI, POEZIJAI ir MUZIKAI. Teatro monologai dažnai skamba mano spektaklių metu, bet aš manau, kad jie labai tinka ir tokiems susibūrimams, kai tiesiog yra noras drauge, gražiai skambat jausmingiems tekstams, pabūti kartu. Taigi pradėkime šį vakarą nuo to, kas yra labiausiai įprasta, pažįstama – nuo muzikos. Aš padainuosiu jums Donaldo Kajoko kūrybos dainą „Be žodžių“, kurią dainuoju kiekviename susitikime. Ir iš tiesų – šios dainos žodžiai yra jau laiko patikrinti. Bėgant metams kas kartą aš regiu tą dainą vis kitaip. Todėl tikiu, kad ji prakalbės ir jums. O Jono Strielkūno kūrybos dainos „Tikiu“ pavadinimas kalba pats už save. Tikėjimas kiekvieno žmogaus gyvenime yra labai reikalingas. Ir aš pats neįsivaizduoju savo kūrybos be tikėjimo. Ir visiems jums linkiu tikėti savo darbų prasmingumu, šeimos tvirtumu. Ir iš viso, be tikėjimo aš neįsivaizduoju jokio žmogaus gyvenimo“, – štai tokiais žodžiais ir dainomis aktorius Gediminas Storpirštis pradėjo savo vakaro kelionę.

Kadangi dainuojamosios poezijos žanro pavadinimas kalba pats už save, jungdamas dainą ir poeziją, atlikėjas ir poetas yra surišti į vieną nedalomą meninį kūrinį. Labai daug jausmo buvo sudėta į Justino Marcinkevičiaus tekstu atliktą dainą „Langai.“ Jis taip pat atliko Rimvydo Stankevičiaus, Sigito Gedos, Juozo Erlicko, Donaldo Kajoko ir kt. kūrybos dainas. Gediminas Storpirštis tik dar labiau priartina poeziją prie klausytojo, savaip „atrakindamas“ kiekvieną eilėraštį. Itin įdomu buvo klausytis teatro monologų „Akiniai“ ir „Gidas“. Monologe „Akiniai“ buvo pasakojama senmergės, kuri labai troško ištekėti, istorija. O monologe „Gidas“ aktorius Gediminas Storpirštis duoklę atidavė mylimam Vilniui. Na, o pabaigai aktorius atliko dainą „Arkangelai“, kuriai skambant priedainį drauge dainavo ir susirinkusieji.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Ugnė Trumpickaitė

 

Bartkuškio mokykloje-daugiafunkciame centre svečiavosi dailininkas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius


Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Regioninės edukacinės dirbtuvės „Menų dūzgės“ vaikams kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Spalio 14 d. Bartkuškio mokykloje-daugiafunciame centre svečiavosi Kęstutis Kasparavičius – Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas. 1972 m. M. K. Čiurlionio meno mokykloje baigė choro dirigavimo specialybę, 1981 m. baigė dizainą Lietuvos dailės institute. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Iliustravo apie 60 kitų autorių knygų, pats parašė ir iliustravo 17 knygų vaikams. Iliustracijų pagrindinė technika – pieštukas ir akvarelė. Jose perteikiama literatūros personažų charakterių įvairovė, dažnai sužmoginami gyvūnai, būdingi subtilūs pastelinių spalvų deriniai, pustoniai, detalizuoto realistinio piešinio ir fantastinių elementų derinimas. Pelnė įvairių apdovanojimų. Nuo 1982 m. dalyvauja parodose, iš jų daugiau, kaip 30 tarptautinių parodų, iš jų – 13 Bolonijos vaikų knygų mugių, 9 Bratislavos knygų bienalės ir kitos. Individualios parodos: Duisburge, Frankfurte prie Maino, Vilniuje. Šiuo metu knygų iliustracijų paroda eksponuojama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kęstutis Kasparavičius – vienas populiariausių vaikiškų knygelių autorių. Jo parašytas ir iliustruotas knygas Lietuvos vaikai jau keletą kartų yra išrinkę geriausiomis metų vaikiškomis knygomis. Tačiau jas mėgsta ir suaugusieji, apdovanoję šio autoriaus kūrybą pačiomis įvairiausiomis premijomis. Ir ne tik Lietuvoje.

Moksleiviai sužinojo daugybę įdomių dalykų apie šio nuostabaus žmogaus vaikystę, mokymąsi, pašaukimą. Apie tai, kaip gimsta jo knygos ir spalvingos šių knygų iliustracijos. Kęstutis kuria jau 18-ąją knygą, o iš viso yra iliustravęs daugiau nei 60 įvairiausių knygų. Įdomu tai, kad pirmoji šio rašytojo knyga buvo išleista kinų kalba. 2002 metais Taivano leidykla „Grimm Press“ sumanė parengti knygelę kaip labdaros projektą vaikams, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, paremti. Sukvietė dailininkus iš viso pasaulio ir kiekvieno paprašė ne tik nupiešti, bet ir parašyti trumpą istoriją. Kęstučio Kasparavičiaus istorija tapo šios knygos dalimi. Kitos šio autoriaus knygos jau yra išverstos į daugiau kaip 20 įvairiausių pasaulio kalbų. Knygų autorius ir dailininkas pademonstravo graikų ir korėjiečių kalba išleistas savo knygas, parodė pagrindinius savo darbo įrankius – teptukus, kurie pagaminti iš voverės ir sabalo kailio, papasakojo, kaip gimsta iliustracijos, parodė įvairių eskizų.

Jo vaikystė prabėgo sename dvare Trakų rajone. Dailininkas ir rašytojas papasakojo, kad mokėsi mažoje mokyklėje, kur dirbo mokytojais jo mama ir tėtis. Vėliau studijavo M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kur baigė dirigavimo meną, tačiau niekada nedirbo pagal šią specialybę, o tapo vaikiškų knygelių kūrėju.

Kęstutis Kasparavičius parodė, kaip gimsta jo knygos puslapiai, kaip atsiranda vienas ar kitas personažas, kaip jis perkeliamas į knygos maketą.

Visi atidžiai klausėsi  Kęstučio Kasparavičiaus pasakojimo, uždavė klausimų apie jo kūrybą.

Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Danguolė Kalesnykienė parodė svečiui mokyklos patalpas, kuriomis jis buvo sužavėtas. Bibliotekoje pasirašė ant knygų, parašė linkėjimus skaitytojams, kurie skaitys šias knygeles.

Dėkojame Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorei Danguolei Kalesnykienei, lietuvių kalbos mokytojai Eglei Guobytei už bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą.

                                                                                                                      Dalia Taparauskienė

 

 

 

Lėlių teatras iš arti: improvizacijos su aktore Elvyra Piškinaite

Elvyra Piškinaitė –  Lietuvos teatro ir kino aktorė.  Vilniaus teatre „Lėlė“ dirba nuo 1979 m. E. Piškinaitė sukūrė vaidmenų  kine, televizijos serialuose ir spektakliuose. Mes puikiai ją atpažįstame iš legendinio filmo „Riešutų duona“, taip pat iš serialo „Giminės“, o kur dar visi įkūnyti vaidmenys spektakliuose? Elvyra Piškinaitė taip pat įgarsino daugybę animacinių filmų Lietuvos televizijoje, Lietuvos kino studijoje dubliavo filmus.

Šiandien mūsų kraštietė, aktorė Elvyra Piškinaitė jau antrą kartą apsilankė Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje. Su ja susitikti atvyko Širvintų pradinės mokyklos 4A klasės (mokytoja Daiva Sakalauskienė) ir 4B klasės (mokytoja Rūta Tamašauskienė)  mokiniai. Aktorė papasakojo mokiniams apie save, teatrą ir lėles. Kadangi lėlių teatrai yra skirtingi, tai ir lėlės yra skirtingos. Lėlių rūšys: stalo, pirštininės, gabitinės ir marionetės lėlės. Taip pat ji sekė pasakas be galo, o vieną pasaką „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ kartu su mokiniais suvaidino. Mokiniai buvo suskirstyti į vaidmenis: karalius, žirgas, našlaitėlė, karvė, pamotė ir dvi pamotės dukros – vienaakė ir triakė, o pati aktorė vaidino našlaitėlės motutę ir režisavo teatro sceną. Vaikams vaidinti sekėsi stulbinamai puikiai. Visi buvo labai įsijautę į gautus vaidmenis.

Žinoma aktorė papasakojo ir vieną smagų nutikimą, kuris įvyko vaidinant teatre. Ir iš tiesų, kaip kartais tenka suktis iš susiklosčiusios padėties. Buvo labai įdomus, smagus ir teatrališkas rytas. Pasibaigus užsiėmimui, mokytojos Rūta Tamašauskienė ir Daiva Sakalauskienė įteikė aktorei atminimo dovanas su gražiais palinkėjimais – nupieštą katiną ir knygelę apie Širvintų pradinės mokyklos dešimtmetį.

Susitikimas su aktore vyko vykdant Vaikų literatūros skyriaus projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti“, kurį  finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Trumpickaitė

 

Kalbos lavinimo užsiėmimas

Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Kalbos lavinimo užsiėmimas,kurį vedė aktorė, režisierė, dėstytoja, poezijos skaitovė Aldona Vilutytė. Teorinėje dalyje pateikė daug patarimų, susijusių su kalbėjimu. „Jeigu įdomiai gyvensite, įdomiai kalbėsite. Niekas nesiklauso tavęs, jeigu nemoki perteikti minčių arba turinys nėra įdomus“,- sakė aktorė. Kalbant, kiekvienai grupei žmonių parenkami kiti žodžiai. Svarbiausia nesusireikšminti, neužmiršti adresato. Jei išmokstam lėčiau kvėpuoti, balsas atsipalaiduoja, vidury sakinio nereikia sustoti, pamesti minties.

Buvo pateikta pratimų pavyzdžių balso atpalaidavimui, streso valdymui : kvėpavimas, dainavimas, klausymas muzikos, skaitymas garsu. Renginio dalyviai, aukštesniųjų klasių mokiniai, atliko žiovulio, mikimo, atsidusėjimo, dejavimo pratimus balsui. Pvz., žiovulys tobulas pratimas balsui, pažadina kalbėjimo aparatą, atpalaiduoja žandikaulį, sugrąžina žemą tembrą.  Pratimų dėka balsas tampa stipresnis, spalvingesnis, lengviau pasiekia adresatą. Stresas, nemaloni situacija, nemalonus žmogus, didesnis žmonių kiekis , nežinojimas turinio, visa tai užspaudžia balsą.  Tai vadinama „baltas lapas“, pamiršta informacija.  Jei nepraktikuojama, nebandoma kalbėti  apie įdomius, problematiškus įvairius dalykus, tada bus  sunku kalbėti, kai bus svarbi situacija.

 Antrojoje užsiėmimo dalyje buvo atliekami artikuliacijos ir dikcijos, kūrybiškumo lavinimo, kūrybinio bendravimo pratimai. „Kūrybiškumas svarbu kasdienybėje. Viską daro vaizduotė. Mes vaidinam labai daug vaidmenų, daug statuso žaidimų, ištraukti iš savęs kas man padėtų, visada labai svarbu“ , – kalbėjo Aldona Vilutytė.

Renginio pabaigoje aktorė atsakė į pateiktus klausimus.

 Užsiėmimas organizuotas, vykdant teatrinių užsiėmimų projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti”, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Širvintų rajono savivaldybė.

Lolita Pliukštienė

Širvintų meno mokyklos mokinių darbų iš molio paroda

 Vaikų literatūros skyriuje –  nuostabūs ir kūrybiški Širvintų meno mokyklos 6 klasės mokinių keramikos darbai. Kaip sakė pati mokinių mokytoja Jelena Labanauskienė, – „Mokiniai darbus darė 8 pamokas, iš pradžių lipdė, po to darbus džiovino ir galiausiai išdegė krosnyje. Mokinių darbuose atsispindi meilė Tėvynei, savam kraštui. Lipdė gimtąjį miestą, miesto simbolį Briedį, skulptūrą „Širvinta“ ir kt.. Vėliau lipdinius galima padengti akriliniais dažais. Darbai reikalavo didelio susikaupimo. Mokiniai įsijaučia ir atsiranda neįtikėtinos kūrinių formos“.

Maloniai kviečiame apsilankyti Vaikų literatūros skyriuje ir pasigėrėti gražiais, netradiciniais ir labai kūrybiškais mokinių darbais.

Mažųjų skaitytojų išvyka

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos  aktyvūs skaitytojai, renginių  dalyviai  Pradinės mokyklos 2a klasės mokiniai su mokytoja Nijole Miliauskaite dalyvavo išvykoje į Vilnių. Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje vaikams darbuotoja Viktorija Bulyginaitė parodė bibliotekos erdves: skaityklas, vaikų erdves, kūrybines dirbtuves „Pasidaryk pats“, žaisloteką. Visi vaikai šioje bibliotekoje lankėsi pirmą kartą.

Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje edukatorė Daiva Krutulienė edukacinio užsiėmimo metu papasakojo daug įdomybių apie teatrą. Jei teatro lėlės laikomos iš viršaus yra marionetės, jei iš apačios ar šono – lazdininės.  Jeigu lėlė valdoma iš vidaus – rankinė. Senė ragana (valdoma dviem būdais) iš pasakos apie Nykštuką Nosį sveikino vaikus ir labai norėjo su jais pabendrauti. Smalsu buvo pamatyti lėles kaukes arba lėles, kurioms valdyti reikia net dviejų aktorių. Edukatorė parodė širmą, kuri naudojama spektakliuose. Iš senoviškos skrynios, išpieštos simboliais, buvo išimtos tvoros, medis, namelis, vieversėlis, mergaitė. Pateikiant kiekvieną eksponatą, edukatorė pateikė klausimus, skatinančius galvoti, pvz. kodėl vieversėlis iš pasakos „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ yra didesnis už visus herojus. Tokia skrynia buvo naudojama gastrolėse. Daiva Krutulienė pasekė pasaką „Jaučio trobelė“, po to paskirstė vaidmenis. Po trumpos repeticijos visi, kas norėjo, galėjo paragauti aktoriaus duonos. Antrokams vaidinti patiko, dabar jie žada savo klasėje statyti spektaklį. Dėkojame Daivai, kuri  labai įdomiai, profesionaliai, žaismingai bendravo su vaikais,  lydėjo mus po ekspozicijų sales,  pasakojo pasakas, rodė, kaip dar vis veikia įdomiausi muziejaus eksponatai.

Išvyka organizuota, vykdant projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti”, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Širvintų rajono savivaldybė.

 

 Lolita Pliukštienė

Svečiuose – etnomuzikologė Zita Kelmickaitė

Bibliotekai vykdant projektą „Etnokultūrinio paveldo sklaida Širvintų rajono bibliotekose“, Širvintose lankėsi energingoji etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.

Z.Kelmickaitė sukasi kaip voverė rate – veda laidas LRT, filmuoja ir montuoja reportažus, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams. Visur suspėjanti, viską sugebanti muzikologė atsivežė su savimi ir tikrą energijos užtaisą. Energija tryško per kraštus. Susirinkusiems etnomuzikologė papasakojo labai įdomių ir nuotaikingų istorijų. Yra nemažai žiūrovų, kuriems sekmadienis bus ne sekmadienis, o ir visa savaitė ne ta, jei negaus energijos dozės iš laidos „Ryto suktinis“ autorės, charizmatiškosios etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės.

„Šiandiena aš ką tik grįžau iš laidotuvių. Anapilin iškeliavo garsi operos solistė Gražina Apanavičiūtė. Mes visi ją gerai pamename. Taigi, aš visą laiką buvau tokio „reketininko“ vaidmenyje, nes reikėjo suorganizuoti ir sustyguoti laidotuves. O kaip mes visi žinome ši  ceremonija skirta pagerbti mirusį žmogų ir palaidoti jo kūną. Laidotuvių tradicijos labai priklauso nuo kultūrinės, religinės aplinkos, mirusio asmens pasiekimų gyvenime. Viskas vyksta pagal tradicijas ir jų reikia laikytis. Aš pateikiau tokį nekasdienį pavyzdį. Bet visi mes šioje žemėje esame laikini. O pačios tradicijos yra istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų – papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos kultūros išlikimą. O kas dabar svarbu jaunam žmogui? Man yra tekę susidurti su jaunu žmogumi, kuris niekada nėra buvęs bažnyčioje. Taigi, tas tradicijų puoselėjimas yra labai svarbus, jos pradedamos puoselėti ir saugoti dar šeimoje. Svarbi tradicijų dalis yra papročiai. Labai skirtingai tradicijos saugomos yra įvairiose šalyse. Sakykim, Norvegijoje, jos yra chronologiškai surašomos į knygas, nuo pat gimimo, ir ten sudėtos būna visos, net ir menkiausios smulkmenos. Norvegai labai kaupia nuotraukas, kurios siekia labai senus laikus. Paprastai tos nuotraukos būna sudėtos svetainėje – matomoje vietoje. Todėl aš visada visus labai kviečiu ir raginu kaupti ir saugoti nuotraukas. Nes nuotraukos gali labai daug papasakoti. Jose gali atsispindėti netgi koks svarbus istorinis įvykis. Ir aš visada sakau, kad niekada negali žinoti, kada gali kam nors tų nuotraukų prireikti. Taip pat yra ir su senais daiktais. Juos taip pat reikia saugoti. Tai mūsų senolių palikimas. Mūsų istorijos dalis.  Man labai džiugu, kai lankausi kitose šalyse, tokiose kaip: Amerika, Turkija ir kt. ir ten nuvykus, vietiniai lietuviai moko savo gimtosios kalbos vaikus, sutuoktinius. Laikosi tokios tradicijos, kad namuose būtų kalba lietuvių kalba. O tai iš tiesų labai džiugina. Ir man niekada niekas nenurodinės kaip reikia viską padaryti. Taip yra ne tik gyvenime, bet ir darbe“, – susitikime pasakojo charizmatiškoji muzikologė Zita Kelmickaitė.

Štai taip mums visiems nuotaikingai, emocionaliai visą vakarą įvairias istorijas pasakojo Zita Kelmickaitė. Buvo įdomu, smagu, o susirinkusieji gavo didelę dozę gerų emocijų, juoko.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Trumpickaitė