Kviečiame
Be kategorijos
Literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“
Lapkričio 8 d. jaukiame Musninkų bendruomenės „Spindulys“ bendruomenės namų pastate vyko literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“, skirta Jono Meko, kūrėjo, menininko 100-ajam jubiliejui paminėti.
Gausiai susirinkusiems žiūrovams aktorius Andrius Bialobževskis skaitė ištraukas iš Jono Meko laiškų, atsiminimų, kūrybos. Nostalgiškai nukėlė į prisiminimus skaitytos „Semeniškių idilės“, kurias nuostabiai papildė kanklininkės Aistės Bružaitės ir birbynininko Egidijaus Ališausko muzikinės interpretacijos. Aktorius Andrius Bialobževskis surado Jono Meko kūrybinius „perliukus“, kurie susirinkusiems atvėrė Jono Meko kūrybą ir biografijos faktus.
Pirmoje dalyje aktorius skaitė eilėraščius iš rinkinio „Semeniškių idilės“ ir laiškus motinai. J. „Semeniškių idilės“ – gimtinės ilgesio inspiruota knyga. J. Mekas apie gimtuosius Semeniškius visada kalbėdavo su didele meile ir nostalgija. Gimtinės ir namų ilgesys taip pat skleidžiasi ir laiškuose motinai.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Andrius Bialobževskis – garsus aktorius. 2004-iasiais apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2011-aisiais metais tapo „Sidabrinės gervės“ laureatu geriausio aktoriaus kategorijoje.
Aistė Bružaitė – kanklininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų katedros vedėja, docentė, meno daktarė.
Egidijus Ališauskas – birbynininkas, Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dėkojame atlikėjams už suteiktas emocijas, o žiūrovams už ypatingą atmosferą renginio metu.
Nuoširdžiai dėkojame Musninkų bendruomenei „Spindulys“ ir pirmininkui Jonui Roliui už partnerystę ir jaukias patalpas.
Ši muzikinė kompozicija vyko įgyvendinant projektą „Literatūros ir meno sintezė bibliotekoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas: laikraštis „Širvintų kraštas“.
Projektų vadovė Dalia Taparauskienė
Kviečiame dalyvauti konkurse
Viena žymiausių vaikų rašytojų pasaulyje Astrida Lindgren (1907 m. lapkričio 14 d. – 2002 m. sausio 28 d.) – švedų rašytoja, kūrusi vaikams, jos kūriniai išversti daugiau nei į 95 pasaulio kalbas. Rašytoja sukūrė tokius legendinius personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos ir daugelį kitų. Lapkričio mėn. 14 d. švęsime 115 – ąsias rašytojos gimimo metines. Kviečiame dalyvauti kūrybinių darbų konkurse „Astridos Lindgren kūrinių herojai“ ir prisiminti nepakartojamus vienos iš mylimiausių rašytojos herojus. Labai laukiame jūsų darbų!
Lindgren konkurso nuostatai (atsisiųsti PDF)
Pono Kampo viešnagė Ukmergėje
Rugsėjo 20 d. Ukmergės „Ryto“ specialiojoje mokykloje, tęsiant ilgametį bendradarbiavimą, vyko rašytojo Beno Bėranto knygos „Ponas Kampas“ (iliustratorė Tania Rex) teatralizuotas pristatymas.
Vaikus pasitiko knygos herojus Ponas Kampas. Jis ilgokai rengėsi, tvarkėsi, darė mankštą, netgi šoko. Ir įsivaizdavo, kad jo niekas nemato. O atgijęs nesuprato, kodėl taip atsitiko. Bet suprasti padėjo knyga. Berniukas Jovaras gyveno mažam bute, neturėjo savo kambario, antklode atsitverdavo kampą, tai ir buvo jo „kambarys“. Jame tiek visko nutikę. Ponas Kampas Jovarui pasakojo, kaip jo tėtis nusipiešė ant sienos draugus, kaip mama juos spalvino. Berniukas nusprendė tėvams priminti jų istoriją, pripiešęs visą sieną jų vaikystės draugų. Bet šeima jau buvo nusprendusi išsikraustyti, palikti Poną Kampą. Naujuose namuose juk irgi galima nusipiešti kampą. Kas gi iš mūsų nesame turėję savo kampo?!
Vaikų buvo paprašyta atminimui nupiešti Pono Kampo portretą. Ponas Kampas išradingai pozavo, vis klausinėjo, ar nupiešti akiniai ir skrybėlė. Renginio metu buvo užduota daug šmaikščių klausimų ir sulaukta įdomių atsakymų ir patarimų.
Renginio pabaigoje Ponas Kampas tapo rašytoju Benu.
Benas Bėrantas pasakojo mokiniams apie savo knygas „Riešutortas“, „Baubaimė“, „Pirmokykla“, „Ponas Kampas“, „Bambukas yra lėėėtas“. Rašytojo knygos yra išverstos į 10 skirtingų kalbų.
Benas Bėrantas yra puikus vaikų literatūros žinovas, nepriklausomas vaikų literatūros agentas, užsienyje ieškantis leidyklų, kurios leistų lietuvių autorių knygas.
„Ryto“ mokyklos mokinė Viktorija įteikė rašytojui Benui Bėrantui savo sukurtą nuostabų paveikslą. Dėkojame mokyklos atstovams už nuoširdų priėmimą ir dovanėles.
Renginys vyko Širvintų I.Šeiniaus viešajai bibliotekai vykdant projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė
Liepos 23 d., šeštadienį, 12 val. Kultūros centro parodų salėje vyks šešėlių (ir ne tik) spektaklis vaikams „Mikė Pūkuotukas ir kiti”
Spektaklis NEMOKAMAS!
Labai visų lauksime!
Bagaslaviškyje paminėti Gyvūnų gerovės metai
Gyvūnų gerovės metus Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atsižvelgęs į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai. Išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai namų ūkiuose, privačiuose zoologijos soduose.
Aplinkos ministerija pristato originalų Gyvūnų gerovės metų logotipą, kuris vaizduoja iš Lietuvoje gyvenančių laukinių ir naminių gyvūnų sukomponuotą gyvybės medį. Logotipas sukomponuotas iš 15 rūšių gyvūnų, tiek naminių, tiek laukinių: tai kalakutas, arklys, višta, žąsis, čiurlys, bitė, varlė, gyvatė, katė, šuo, ežys, vilkas, kiškis, meška ir lašiša. Nors gerovės nusipelno visi gyvūnai be išimties, bet į logotipą visi netilptų. Būtent dėl šios priežasties buvo pasirinkta keletas „atstovų“, kurie garsiausiai komunikuoja gyvūnų problemas Lietuvos žiniasklaidoje.
Kiekvienas gyvūnas privalo būti auginamas ir prižiūrimas atsakingai. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Turėtume būti jiems amžinai dėkingi už jų gyvenimą šalia mūsų. Jų buvimas yra neįkainojamas, suteikiantis žmonėms daug džiaugsmo ir prasmės bei duodantis mums naujos patirties.
Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filialo bibliotekininkė organizavo Gyvūnų gerovės metų paminėjimą savo sodyboje kartu su „Tėkmės“ mokyklos pradinių klasių mokiniais. Sodyboje laikomi bei atsakingai ir profesionaliai prižiūrimi sportiniai balandžiai, banguotosios papūgėlės, raudonosios rozelos, kanarėlės, mėlynkaktė amazonė Azo, vištos, putpelės, bitės, belgų aviganė Vega. Sodybos šeimininkas Gediminas (biologijos mokytojas) supažindino mokinius su naminiais ir egzotiniais gyvūnais, papasakojo apie gyvūnų ypatumus, atsakomybę pasirenkant augintinį, gyvūnų priežiūrą. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę paimti į rankas ir paleisti po vieną balandį, paruošti papūgoms ir kanarėlėms „skanėstus“ iš ūkyje užaugintų daržovių, atpažinti vištų, putpelių, balandžių, papūgų ir kanarėlių kiaušinius. Šurmulys, susižavėjimo šūksniai, klausimai ir komentarai, daug šypsenų – tai malonūs įspūdžiai po edukacinės dienos.
Minint Gyvūnų gerovės metus buvo akcentuojama, jog svarbu ne tik mylėti gyvūnus, bet ir atsakingai jais rūpintis.
Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė
Odetos Bagdžiūnės knygos „OK tyloje“ pristatymas
Šiltą gegužės 11-osios dienos vakarą Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko Odetos Bagdžiūnės knygos „OK tyloje“ pristatymas. Jaukią atmosferą kūrė Norvilė Iljeitytė ir Arvydas Golcas, kurie renginį papildė muzikiniais intarpais.
Odeta Bagdžiūnė savo kūrybinį kelią pradėjo paauglystėje, kai išleido poezijos knygą „Nepamiršti lašai“, o knyga „OK tyloje“ autorei yra jau antroji.
Naujoji autorės knyga yra pasakojimas apie tris moterų kartas ir jų gyvenimuose sutiktus pakeleivius.
Į knygos pristatymą gausiai susirinko Odetos Bagdžiūnės draugai, artimieji ir buvę bendradarbiai. Renginio svečiai autorei uždavė klausimus apie knygą ir jos istoriją, į kuriuos kūrėja mielai atsakė.
Sveikinimo ir padėkos žodžius autorei tarė Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.
Vyresnioji bibliotekininkė Aistė Palinauskienė
Kviečiame į paskutinę „Lietuviško ir pasaulinio kino odisėjos” dalį
Ar žinai, už ką skiriamas apdovanojimas „Auksinė avietė“? Kaip vadinasi filmas apie tremtį sukurtas pagal Rūtos Šepetys romaną? Kuris lietuvių kino režisieriaus Arūno Matelio filmas laimėjo prestižinį Amerikos kino gildijos apdovanojimą? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų rasi ketvirtoje viktorinoje „Lietuviško ir pasaulinio kino odisėja VI”:
https://kahoot.it/challenge/09785973?challenge-id=506d0647-c0ca-4f4d-901c-455630e272a2_1649057142416
Projekto autorius audiovizualių medijų kūrėjas Mykolas Bačiulis.
Projekto partneris Širvintų raj. savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Projekto partneris Širvintų raj. savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Šalčio gėlės lange
Projektą „Šalčio gėlės lange“, skirtą Lietuvos gyventojų trėmimams į atšiaurųjį Sibirą atminti, užbaigia įrašas, kuriame dvylikametis Algimantas aprašo tremtinių Šv. Kalėdas, sutiktas 1941 metais už 5 tūkst. kilomentrų nuo gimtųjų namų svilinant 42 laipsnių šalčiui. Žinoma, jų nepalyginsi su mums įprastomis gausiai vaišėmis nukrautomis ir dovanomis apipiltomis šventėmis, tačiau net ir tokiomis ypatingai sunkiomis gyvenimo sąlygomis lietuviai Šv. Kūčias ir Kalėdas paminėdavo, šiai progai išsaugodami gardesnį kąsnelį: cukraus gabalėlį ar baltų miltų saujelę, kad galėtų išsikepti parpeliukų, dar vadinamų šlyžikų ar kūčiukų.
Projekto „Šalčio gėlės lange“ kūrėjai skatina atminti tuos, kurių nebėra su mumis ir kuriems per Šv. Kūčių vakarienę teko džiaugtis tik saldintu vandeniu su šutintais kviečiais.
Spauskite ant nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=00Py8hVCXMI
Projekto autorė Rasa Bačiulienė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.