Turėjęs įvykti spektaklis – žaidimas „Aplink pasaulį” ATŠAUKIAMAS. Spektaklis perkeliamas į lapkričio 9 d. 10 val. Atsiprašome už nepatogumus.

Spalio 17 d. 16 val. Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko respublikinio dailės projekto ,,Pasauliui apie Lietuvą. Praeities pėdsakais” dalyvių darbų parodos atidarymas. Paroda skirta LRT 90 – mečiui.

Renginyje svečiavosi dailės projekto autorė Danutė Kibickienė, Širvintų rajono švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, laikinai Meno mokyklos direktorės pareigas einanti Daiva Chadusevičienė, dailės mokytoja – metodininkė Sigita Kaminskienė. Parodos atidarymą moderavo Širvintų rajono švietimo centro metodininkė Roma Vareikienė.

Atidarymo metu skambėjo rašytojo Igno Šeiniaus žodžiai (skaitė Roma Vareikienė), akordeonistų Pijaus Jonaičio, Tomo Pilkos, Eriko Ašakos, Nikolo Einorio ir Ugniaus Romaškos atliekami kūriniai (mokytoja Tatjana Maciulevič).

Dailės mokytoja Danutė Kibickienė renginio dalyviams papasakojo, kaip gimė dailės projekto idėja, parodė nuotraukas, pasakojo apie pirmuosius žingsnius projekto įgyvendinimo link, pasidžiaugė, kad Nacionalinis radijas ir televizija sutiko šį projektą kartu organizuoti. Šioje dailės projekto parodoje – konkurse eksponuojami mokinių iš Vilniaus, Ignalinos, Rokiškio ir Širvintų darbai.

Nebuvo apsieita ir be sveikinimo žodžių, gėlių, atminimo dovanų, padėkų ir diplomų įteikimo. Širvintose pirmosios vietos diplomai buvo įteikti moksleiviams Samantai Vaidakaitei ir Laurynui Savickui bei padėkos vėliau prie konkurso prisidėjusiems Julijai Judeikytei, Normantui Marčiulaičiui ir Aurėjai Pakštytei (mokytoja S.Kaminskienė). Už puikų moksleivių parengimą integruotam Vilniaus Žemynos gimnazijos respublikiniam projektui – konkursui „Pasauliui apie Lietuva. Praeities pėdsakais“ buvo įteiktos padėkos mokytojoms Sigitai Kaminskienei ir Jolitai Jurkevičiūtei. Už pagalbą ir geranorišką bendradarbiavimą padėkos buvo įteiktos laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einančiai Vaivai Daugėlienei, Širvintų rajono švietimo centro direktorei Daivai Vinciūnienei, laikinai Meno mokyklos direktorės pareigas einančiai Daivai Chadusevičienei, renginio vedėjai metodininkei Romai Vareikienei. Daiva Vinciūnienė įteikė padėkas respublikinio projekto – konkurso autorei Danutei Kibickienei bei projekto dalyviams.

Renginio pabaigoje respublikinio dailės projekto autorei D. Kibickienei ir mokytojai – metodininkei S. Kaminskienei šiltus sveikinimo žodžius sakė ir gėles dovanojo laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti V. Daugėlienė. Metodininkė Roma Vareikienė kvietė dar pasilikti ir pasigrožėti paroda.

Dar kurį laiką į renginį susirinkę žmonės šnekučiavosi, apžiūrinėjo darbus. Paroda „Pasauliui apie Lietuvą. Praeities pėdsakais“ bus eksponuojama Viešosios bibliotekos skaitykloje visą mėnesį. Maloniai kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti LRT 90 – mečiui skirtus darbus.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Spalio 13 d. Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko rožinės šviesos įžiebimo ceremonijos vakaras, skirtas krūties vėžio profilaktikos projektui ,,NEDELSK” paminėti. Rožinės šviesos įžiebimą rajone organizavo gerosios valios ambasadorės. Rožinė šviesa Širvintose įžiebiama jau tryliktąjį kartą.

Renginį moderavo Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė, kuri pristatė vakaro viešnias, priminė projekto „NEDELSK“ istoriją, pristatė Širvintų gerosios valios ambasadorių vykdomas veiklas ir akcijas: „Kartu mes stipresnės“ ir rajono mokyklose vykdomą akciją „Laiškas mamai“. Dėkojo moterų klubui „Jums“ ir Agnei Zuokienei už padovanotas knygas.

 „NEDELSK“ renginyje svečiavosi projekto iniciatorė ir vadovė Lietuvoje Agnė Zuokienė. Ji pasakojo, kaip svarbu rūpintis ne tik savo sveikata, bet skatinti ir kitas moteris nedelsti. Toks yra ir gerosios valios ambasadorių įsipareigojimas ir siekis, kad reikia tai daryti ne tik rožinio mėnesio metu, bet visada. „Rožinis „NEDELSK“ autobusėlis apvažiavo visą Lietuvą. Savo sveikatą jau pasitikrino šimtas tūkstančių moterų. Noriu, kad pasitikrintų kuo daugiau“, – kalbėjo A.Zuokienė.

Romantiško ir jaukaus vakaro metu Agnė Zuokienė kartu su projekto „NEDELSK“ iniciatore Širvintose, moterų klubo „Jums“ prezidente Laima Dorofejevaite paskelbė naujas gerosios valios ambasadores. Ja tapo ir laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė bei kitos moterys: Žaneta Aleksandravičienė, Eugenija Lenčiauskienė ir Nijolė Didžiokienė. Joms buvo įteiktos padėkos, kad prisijungė prie krūties vėžio prevencijos projekto „NEDLSK“  ir tapo gerosios valios ambasadorėmis. Ambasadorėms buvo įteiktos gėlės, skambėjo šilčiausi žodžiai.

Vakarui jaukumo suteikė ir bibliotekos darbuotojos Vaidutės Lebeckienės skaitytas laiškas mamai. Jautri legenda apie tūkstantį gervelių giliai sujaudino. Japonai tiki, kad išlanksčius 1000 gervelių, liga pasitraukia.

Jausmingo vakaro metu, virpindamas gitaros stygas, muzikinius intarpus atliko ir dainomis sušildė mokytojas Arvydas Golcas su mokine Deimante Stankevičiūte. Dainoms nutilus, jas dar galėjai jausti sklandant ore.

„Kad nebūtų svetimo skausmo. Raginkime moteris tikrintis“, – baigiantis vakarui kalbėjo L.Dorofejevaitė.

Vakaras buvo jaukus ir šiltas, regis, galėjai girdėti vienu ritmu plakančias moterų širdis. Mes esame stiprios, jautrios, gražios ir mylimos. Mes, mamos, dukros, močiutės, mes tos rožinės gervelės, kurios nešą viltį ir taiką ir esame taip stipriai reikalingos, tiems, kurie šalia mūsų. Nedelskime, dėl savęs ir dėl tų, kurie mus myli.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Spalio mėn. sukanka 120 metų, kai gimė kraštietis Stasys Kapnys  (tikroji pavardė  Kanapienis). Gimė jis 1896 m.  Veiveroje, Širvintų valsčiuje.  Mirė 1958 m.  Vilniuje.  S. Kapnys – lietuvių rašytojas, dramaturgas.

Pradžios mokslą ėjo Šešuoliuose, aukštesnįjį Ukmergėje. Baigęs šešias klases, 1914 metais stojo savanoriu į rusų kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1920 metų. Grįžęs į Lietuvą, pradžioje dirbo paštų žinyboje, vėliau stenografu Seime ir ,,Lietuvos žiniose“. Literatūrinį darbą pradėjo 1926 m.  Pradžioje rašė eilėraščius, kiek vėliau apysakas ir dramas. Po 1931 m. yra parašęs du stambius scenos veikalus ,,Kai širdis traukia“ 6 veiksmų komedija (pastatyta Valstybės teatre 1933 m.) ir ,,Traukinys ateina“ 4 veiksmų komedija (pastatyta Valstybės teatre 1935 02 07). Abiejų veikalų rankraščiai dingo antrojo pasaulinio karo metu.

Daugelis jo parašytų scenos veikalų  dažniausiai yra skirti vaikams.

1956 m. išėjo rinktinė, kurioje išspausdinti 27 apsakymai, 3 pjesės ir 9 eilėraščiai. Bendradarbiavo ,,Kultūroje“, ,,Iliustruotoje Lietuvoje“, ,,Naujame žodyje“, ,,Lietuvos žiniose“, ,,Laiko žodyje“, ,,Jaunime“, ,,Akademike“, nuo 1940 m. ,,Tiesoje“. Yra išvertęs iš prancūzų kalbos keletą apsakymų. Apsakymuose paprastai vaizduojamas (dažnai subjektyviai ir su ironija) miestiečių gyvenimas, kuris išreiškiamas situacijų ir charakterių kraštutinumais. Labiau pavykę  jo scenos veikalai. Čia gana dažnai sudaromos pakankamai dramatiškos situacijos ir duodama tinkama aplinka personažui pasireikšti.

      Informacijos apie Stasį Kapnį  galima rasti enciklopedijose, internete.

Širvintų savivaldybės viešojoje bibliotekoje iš visų jo parašytų knygų – Žmogus be veido(1930 m.), Du (1931 m.), Kai širdis traukia (1935 m.), Traukinys eina (1935 m.), Plutelė ir pelės (1939 m.), Laimei nevėlu (1948 m.), Brangus svečias (1953 m.), Dvejukė (1956 m.)  yra tik 1975 m. išleista jo knyga ,,Viešnagė kaime“(apsakymai, pjesės, eilėraščiai).

Parengė Vyta Matukaitienė, bibliografė

Spalio 12 d. Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ pristatymas. Spalio 8 d. minėjome režisierės ir aktorės Galinos Dauguvietytės mirimo metines. Vakaro pradžioje susirinkusieji pagerbė Galinos Dauguvietytės atminimą tylos minute.

 Žurnalistė pristatė jau ketvirtąją knygą apie charizmatiškąją  G. Dauguvietytę. Per 15 darbo ir draugystės metų iš arti pažinusi režisierę ir aktorę, mačiusi ją įvairiose gyvenimo situacijose, Inga Liutkevičienė pelnytai vadinama Galinos Dauguvietytės biografe.

 Pristatymo pradžioje buvo rodomos nuotraukos iš asmeninio režisierės gyvenimo, kurio fone buvo girdimas Galinos Dauguvietytės balso įrašas.

Žurnalistė pas  Galiną Dauguvietytę bute pradėjo lankytis nuo 2000 – ųjų metų. Jame režisierė ir aktorė gyveno su savo vyru Jurgiu (butas prieš tai priklausė jos tėvui  režisieriui Borisui Dauguviečiui). „Galina buvo visa kunkuliuojanti, gyvybinga. Vyras Jurgis – ramus žmogus“, – pasakojo žurnalistė.

 Kai knygos autorė Inga Liutkevičienė pradėjo lankytis pas Galiną Dauguvietytę, režisierė jau buvo pensininkė. Aktorės karjera televizijoje buvo jau seniai baigta. Tuo metu G. Dauguvietytei buvo 75 metai. Jos gyvenimas tekėjo lėtai ir ramiai. Tačiau po to, kai buvo išleistos knygos, aktorė ir režisierė vėl tapo labai matoma.

„Su ja susilyginti yra neįmanoma. Ji buvo labai ryški asmenybė“, – pasakojo žurnalistė. Knygos autorė papasakojo įdomių ir dar nežinomų detalių apie režisierės gyvenimą. Antai apie tai, kaip Galina Dauguvietytė mėgo puoštis, apie tai, kad jos tėtis režisierius Borisas Dauguvietis buvo jai autoritetas, apie tai, kaip Galina nemėgo svečių, mėgo skaityti istorines ir biografines knygas ir kad ne viskas, ką režisierė pasakodavo televizijos laidose, buvo tiesa. „Galina norėjo žmones prajuokinti, priversti nusišypsoti. Ji juk buvo aktorė“, – pasakojo knygos autorė.

Žurnalistė pasidalino įdomiomis detalėmis ir apie G. Dauguvietytės butą. Viena jų, kad virtuvės sienos buvo mėlynos ir jame stovėjo krosnis, ant kurios režisierė netgi gamino valgį. „Virtuvėje su Galina kalbėdavome apie tuos dalykus, kurių nerašiau knygose. Kai kalbėdavomės „mėlynojoje virtuvėje“ ji tarsi vaidindavo – lyg tai būtų ne įprastas pokalbis, o spektaklis“, – prisiminimais dalinosi Inga Liutkevičienė.

„Man ji buvo labai graži. Jos akys visada žibėdavo. Ji buvo senas žmogus, kuris labai labai mylėjo gyvenimą. Aš ja labai žavėjausi“, – vakaro metu emocijų neslėpė Inga Liutkevičienė.

Knygos autorė prisiminė ir pirmųjų knygų pristatymus, kuriuose būdavo kartu su Galina Dauguvietyte. „Ji taip žavingai šypsodavosi, buvo tokia elegantiška. Regis, net vyrai tarsi „krisdavo“ jai po kojomis“, – šypsojosi vakaro viešnia.

 „Aš nebijau mirties. Noriu būti palaidota Dauguviečiuose, netoli Nemunėlio – savo gimtinėje. Čia ramu, labai tylu, šnara medžiai. Čia noriu būti“, – citavo režisierės žodžius žurnalistė. „Viskas buvo taip, kaip Galina ir norėjo. Ji palaidota ten, kur norėjo būti“, – neslėpdama ilgesio aktorei ir režisierei kalbėjo Inga Liutkevičienė.

Vakarui pasibaigus, laikinai Viešosios bibliotekos direktorės pareigas einanti Vaiva Daugėlienė dėkojo vakaro viešniai, įteikė gėlių ir atminimo dovaną. Susirinkę į renginį įsigijo knygų su autorės autografu. Na, o visus, kurie  norėtų paskaityti knygą „15 matų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ kviečiame apsilankyti Viešojoje bibliotekoje.

Knygos pristatymas iš tiesų buvo išskirtinis, toks „Galiniškas“, neįprastas, ryškus, atspindintis pačią Galiną Dauguvietytę.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė