Rūtos Tamašauskienės kalėdinių atvirukų kolekcijos paroda

DSC_2188-333x500Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Širvintų pradinės mokyklos mokytojos metodininkės Rūtos Tamašauskienės sukauptos kalėdinių ir naujametinių atvirukų kolekcijos parodos atidarymas. Šią parodą mokytoja skyrė artėjančiam Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečiui.

„Atvirukus pradėjau rinkti gana seniai, dar būdama mokinė. Mokiausi tuo metu trečioje klasėje. Viskas prasidėjo nuo to, kad mano mama dirbo pašte. Eidavau pas mamą į darbą ir ten būdavo didžiausios krūvos įvairiausių atvirukų. Tuo laiku atvirukai buvo užrašyti ne lietuvių, o rusų kalba. Taigi tų atvirukų aš parsinešdavau namo. Ir šiai dienai tų pačių pirmųjų atvirukų būtent rusų kalba yra ir šioje mano sukauptoje kolekcijoje. Šiandien aš esu išsaugojusi ir vis dar puoselėju tradiciją per šventes dovanoti atvirukus. Mano mokiniai taip pat keičiasi atvirukais. Klasėje veikia Kalėdinis paštas. Vaikai ne tik rašo, bet ir piešia atvirukus“, – pasakojo mokytoja metodininkė Rūta Tamašauskienė.

    „Bėgant metams, atvirukai keitėsi, tapo modernesni. Daugelyje atvirukų atsirado tautiškumo elementų, kuriuos matome mano sukauptuose atvirukuose. Rinkti atvirukus man buvo labai įdomu, nes juose yra labai gražūs užrašai. Kai žmogus rašo atviruką jis pagalvoja apie gavėją ir ko galėtų jam palinkėti. Dėl to atvirukai turi labai svarbią reikšmę, nes juose parašyti žodžiai yra brangūs, nes skirti būtent tau. Ir kiekvienais metais aš atsisėdu ir perverčiu tuos atvirukus. Sugrįžtu į prisiminimus“, –  kalbėjo atvirukų kolekcionierė.

    „Atvirukų istorija yra labai sena. Vienas dailininkas gyvenęs Anglijoje, nupiešė ant popieriaus piešinuką ir nusisiuntė jį pats sau. Ir tai buvo nelegalu, bet visiems taip patiko, kad įteisino tą pirmąjį dailininko atliktą veiksmą. Ir atvirukų rašymas, jų siuntimas žingsnis po žingsnio išpopuliarėjo“, – istorijos faktais dalijosi Rūta Tamašauskienė.

 

 

Comments are closed.