Fotografijų paroda Vytautui Kernagiui atminti

 

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Fotografijų paroda Vytautui Kernagiui atminti yra išjungti

Užgavėnės ,,Anciūnų kluone‘‘

     Vasario 5 dieną Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro Anciūnų filialo kiemelyje ir ,,Anciūnų kluone“ vyko Užgavėnių šventė. Šios šventės tradicijos Anciūnuose gyvuoja nuo seno. Tai puiki proga ne tik linksmai padūkti ir šmaikščiai pajuokauti, bet ir  prisiminti senolių tradicijas. Su triukšminga muzika, dainomis, žaidimais ir  Užgavėnių valgiu – blynais išvarėme žiemą ir tikimės, kad netruks ateiti tikras pavasaris.

                                                               Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

Paskelbta temoje Anciūnai, Uncategorized | Komentarai įrašui Užgavėnės ,,Anciūnų kluone‘‘ yra išjungti

Susitikimas su vaikų rašytoja Neringa Vaitkute

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Susitikimas su vaikų rašytoja Neringa Vaitkute yra išjungti

Širvintų krašto vietovardžiai

Vasario 19 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko lietuvių kalbos dienoms ir Vietovardžių metams skirtas renginys „Širvintų krašto vietovardžiai“. Renginyje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis specialistas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva.

„Šiandien noriu aptarti Širvintų kraštą, vietovardžius ir vietovardžių metus. Širvintų kraštas nesutampa su rajono ribomis ir net istorinėmis. Širvintiškių tarmė yra viena mažiausių Lietuvoje.  Širvintų krašto tarmė yra kilusi iš aukštaičių ir priklauso rytų aukštaičių grupei.

Visų kalbų seniausi vietovardžiai yra vandens  – upių ir ežerų. Pagal juos yra atstatomos ne tik etninės lietuvių, bet ir baltų ribos. Dėl to vandenvardžiai yra labai vertinami. Vandenvardžių kilmė ir istorija yra labai įdomi. Ir kaip sakoma žemė –  kalba apie savo istoriją. Didesnių vandenvardžių Širvintų krašto žemėlapyje radau per dvidešimt. Jie yra visur sudaromi. Vieni vietovardžių pavadinimai yra sudaromi pagal spalvą, pagal pobūdį, kiti – pagal tarmiškus žodžius ir netgi pavardes. Širvintų vietovardis kilo iš tarmiško žodžio širvas.

Pagrindinis tikslas dėl ko šie metai paskirti Vietovardžių metais yra tas, kad viskas yra susiję su lietuvių kalba. O Vietovardžių metai atkreipia dėmesį į tai, kad mažėjant gyventojams, dalis kaimų išnyksta, bet metai pavadinti ne išnykusių kaimų, o vietovardžių metais, nes vietovardžiai yra ne tik kaimai, bet ir vandenvardžiai – upės, ežerai, taip pat miškai ir kalnai, kas yra labai svarbu tam, kad jie neišnyktų. Vietovardžių metai kviečia išrinkti gražiausią vietovardį. Man gražiausi vietovardžių pavadinimai jūsų krašte: Žarnavagiai, Klišabalė, Lygialaukis, Kraujaleidžiai, Kaliakiemis,  Piliakiemiai. Aš rinkau gražiausius vietovardžių pavadinimus ne tik Širvintų krašto, bet ir kitų rajonų. Vietovardžių pavadinimai labai įdomūs.“ – pasakojo habil. dr. Kazimieras Garšva.

Renginys vyko minint Lietuvių kalbos dienas. Lietuvoje lietuvių kalbos dienų renginiai minimi jau ketvirtus metus, nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Tomis dienomis organizuojami įvairiausi renginiai.

Lietuvos vietovardžiai – tai kalbos  ir atminties lobynas. O svarbiausia – tai mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime ir saugokime savo dabartį, prakalbinkime vietovardžius naujai.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Ugnė Trumpickaitė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Širvintų krašto vietovardžiai yra išjungti

Parodos „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei“ atidarymas

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Širvintų meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybinių darbų parodos „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei“ atidarymas.

Mokiniams  pasiruošti padėjo mokytojos ekspertės Stasė Rulevičienė ir Aldona Ragelskienė, mokytojos metodininkės Jolita Jurkevičiūtė ir Sigita Kaminskienė, mokytoja Jelena Labanauskienė.

„Ši paroda jau tapo tradicija. Ją mes skiriame Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vaikai piešia Lietuvą, mūsų Tėvynės gamtos grožį. Šiuose vaikų darbuose galima pamatyti viską. Juose daug meilės savo kraštui, gimtinei, žmonėms. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės mokinių darbais. Linkime jiems ir toliau tobulėti, kurti grožį“,- kalbėjo mokytoja ekspertė Aldona Ragelskienė.

Parodą atidarė Širvintų meno mokyklos muzikos skyriaus kvartetas atliekama I.Šeduikienės  daina „Labas man ir tau“ (mokytoja metodininkė Julija Jedzevičienė). Taip pat šis mokytojos Julijos Jadzevičienės vadovaujamas kvartetas atliko ir dar vieną I.Šeduikienės dainą „Nupiešiu Lietuvą“.

Meno mokyklos dailės skyriaus mokinės Dina Virkšaitė ir Ugnė Korsakaitė dalijosi žinomų lietuvių autorių Šatrijos Raganos ir Vytės Nemunėlio kūryba apie meilę Tėvynei – apie Lietuvą.

„Žemė, kurioje gyveno mūsų protėviai, kurioje gyvename mes, kurioje gyvens mūsų ainiai – Lietuva. Vasario 16-tą ištarti žodžiai Lietuva – Nepriklausoma Valstybė ir uždegta Laisvės ugnelė bei liepsnojanti meilė Lietuvai visada jungs praeities, dabarties ir ateities kartas. Lietuva labai turtinga, nes turi patį didžiausią turtą – Žmones, nenugalimos tautos dvasią. Visada ir visur prisiminkime, kad Lietuva nedidelė, bet didelė jos TIESA: BŪTI, IŠLIKTI. Ir tą tiesą bei meilę savo Tėvynei mes – Lietuvos vaikai – neškime savo širdyse per visą gyvenimą“ , – šiuos uždegančius  visuomenės veikėjos A.Rupšytės žodžius skaitė Ugnė Korsakaitė. Ir taip dar kartą stipriai pabrėžė mums visiems ir mus visus – tautiečius  vienijančią ir svarbią mūsų šaliai datą – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Po tokių uždegančių žodžių apie mūsų LIETUVĄ, TĖVYNĖS MEILĘ IR LAISVĘ muzikinį T.Šerno kūrinį „Svajonėlė“ atliko Adrija Redeckaitė kartu su mokytoja Loreta Ardzevičiūte, taip pat kartu su mokytoja Vytauto Klovos „Preliudą“  smuiku griežė Laura Pažusytė.

Renginiui baigiantis, sveikinimo žodį sakė Širvintų meno mokyklos direktorė Daiva Vinciūnienė. Ji džiaugėsi meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybiniais darbais, paroda,  tapusia tradicija, sveikino ir įteikė gėlių mokinius ruošusioms mokytojoms. Džiaugėsi ilgalaikiu Širvintų meno mokyklos ir Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos bendradarbiavimu ir direktorei Vaivai Daugėlienei įteikė molinį suvenyrą.

Po Širvintų meno mokyklos direktorės sveikinimo skambėjo dueto Modestos Bakšanskytės ir Urtės Želvytės atliekamas muzikinis Manfried Šmitz kūrinys „Pokštas“ (mokytoja metodininkė Jurga Sarpauskienė).

Parodos atidarymo pabaigoje, dainavo Širvintų meno mokyklos mokinė Austėja Šimkutė – „Dainų dainelės“ respublikinio dainų konkurso laureatė (mokytoja Jurga Sarpauskienė). Austėja Šimkutė atliko dainą „Mėlynos gatvelės“, o jai akomponavo mokytojas Gintaras Pauliukonis.

Ugnė Trumpickaitė

 

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Parodos „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei“ atidarymas yra išjungti

Lietuvių kalbos dienų renginys

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Lietuvių kalbos dienų renginys yra išjungti

Knygos personažo siuvimas

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko kūrybinis užsiėmimas ,,Knygos personažo siuvimas“. Siūti mokė Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila Žukovskaja.

Remiantis rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus knygoje ,,Draugystė ant straublio galo“ pasakojama istorija apie Dramblio ir Pelytės draugystę, nutarėme pagrindinius herojus „iškelti“ iš knygos ir apgyvendinti bibliotekoje. Kaip žinia, juodu yra geriausi draugai. Kadangi Dramblys šiuo metu bibliotekoje vienas, kad draugystė nenutrūktų, kūrybinio užsiėmimo metu siuvome jo geriausią draugę Pelytę.

Užsiėmime dalyvavę vaikai ant medžiagos braižė knygos herojės Pelytės trafaretą ir jį iškirpo. Širvintų vaikų dienos centro vaikai jau buvo išbandę šią kiek neįprastą veiklą, o kietiems – buvo labai smalsu pamėginti. Vaikai čiupinėjo medžiagas, apžiūrinėjo trafaretus, aptarinėjo patį procesą.

Kai pagalvoji, atrodo, kad viskas labai paprasta – viens du ir pasiuvai, bet reikia pripažinti, kad šiam darbui atlikti reikia susikaupimo, atidumo, kruopštumo. O kur dar medžiagos skiautės, žirklės, siūlas, adata ir kitos reikmės? Ne ką mažiau svarbu yra ir laikas. Ne viską suspėjome padaryti. Personažą beliko susiūti, pastorinti ir aprengti.

Dramblys jau nebebus vienas, greitai kartu su juo bus ir jo geriausia draugė Pelytė. Mes juk nenorime, kad draugystė taip lengvai imtų ir nutrūktų.

Kaip pasakojo pati  Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila Žukovskaja, siūti galima įvairiausius personažus. Reikia turėti tik trafaretus, kuriuos vaikai drąsiai gali nusipiešti ir patys, bei priemonių, kuriomis savo personažą pasigamintų. Liudmila pati siuva siuvimo mašina, bet paminėjo, kad visai paprastus dalykus galima siūti ir rankomis.

Norime pasidžiaugti, kad šis procesas atnešė vaikams įdomių ir naudingų potyrių. Buvo puiki proga pamėginti kažką naujo, neįprasto. Širvintų vaikų dienos centro savanorė Liudmila vieną jau pasiūtą Pelytę padovanojo Vaikų literatūros skyriui.

Ugnė Trumpickaitė

Paskelbta temoje Širvintos | Komentarai įrašui Knygos personažo siuvimas yra išjungti

Svečiuose kunigas Robertas Grigas

Lietuvos respublikos seimas nutarė 2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Taip nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos.

Vasario 9 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko renginys, kuris skirtas šiems metams paminėti. Svečiavosi kunigas Robertas Grigas.

Robertas Grigas žinomas kaip pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, lietuvybės pogrindžio spaudoje skleidėjas. 1987 m. su bendraminčiais dalyvavo pirmajame viešame Molotovo-Ribentropo paktą pasmerkusiame mitinge, už tai patyrė sovietų slaptųjų tarnybų terorą. 1991 m. per sausio įvykius budėjo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, stiprino parlamento gynėjų dvasią

Nuo 1975 m. rašo eilėraščius, parengė kelis rinkinius: „Iš dūžtančios Galeros“, „Kelias Lietuvon“, „Katakombų gėlės“ , „Marijos ašara“, „Benamės svajos“. Išgyvenimus sovietų kariuomenėje aprašė knygoje „Rekrūto atsiminimai“. Naujausia eilėraščių knyga – 2018 m. išleista „Dangus ir dykuma“.

Kunigas Robertas Grigas dalijosi savo patirtimi apie to meto įvykius, skaitė savo eiles iš naujausios knygos ,,Dangus ir dykuma‘‘, kur atsispindėjo tremties ir rezistencijos temos. Svečias pasakojo ne tik apie save, vaikystę, tarnystės pradžią, bet ir apie Tėvynės meilę, laisvę ir nepriklausomybę.

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentarai įrašui Svečiuose kunigas Robertas Grigas yra išjungti

Paroda „Tėvyne, Tu esi mūsų giesmė šviesi“

Bibliotekos fojė eksponuojama Širvintų meno mokyklos ankstyvojo dailės ugdymo, 5-8 metų mokinių kūrybos darbai „Tėvyne, Tu esi mūsų giesmė šviesi“. Mokytoja Jelena Labanauskienė.

Kaip gera praeiti ir pasigrožėti tokiais ryškiomis spalvomis nutapytais darbais. Kaip sakė pati mokytoja Jelena Labanauskienė, vaikams reikėjo laiko pagalvoti, vieni maišė spalvas, kiti naudojo grynas, tapė guašu, dekoravo, naudojo skirtingo storio teptukus. Kūrybos darbuose žydi gėlės, medžiai, alsuoja augimas ir gyvybė. Darbams užbaigti prireikė keturių užsiėmimų. Kadangi dominuoja ne tik šiltos, bet ryškios spalvos – geltona, žalia, raudona, tai visumoje ir gavosi tokie lietuviški, patriotiški kūriniai.

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentarai įrašui Paroda „Tėvyne, Tu esi mūsų giesmė šviesi“ yra išjungti

Paroda „Pasaulis mano akimis“

Visada su džiaugsmu  eksponuojame vaikų darbus. Atrodo, tiek daug esame matę, tiek daug darbų džiugino lankytojų akis, dažniausiai vėl nustembame. Šįkart Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje  Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 7a klasės  mokinių darbai „Pasaulis mano akimis“. Kiekviename darbelyje  tikras gamtos vaizdelis kuriančiojo vaizduotės dėka išlipa iš savo ribų ir užpildo visą lapą. Mokinių mokytoja metodininkė Jolita Jurkevičiūtė.

Paskelbta temoje Uncategorized | Komentarai įrašui Paroda „Pasaulis mano akimis“ yra išjungti