IPOLITAS UŽKURNYS

Ipolitas_UzkurnysIPOLITAS UŽKURNYS (1926 11 05 – 2004 11 10)

    Gimė Širvintų r., Pyplių kaime, mirė Vilniuje; palaidotas Pyplių kapinėse. Tautodailininkas (skulptūra), rašytojas. Tautodailininkų sąjungos narys (1966), 1934-1937 mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Būdamas ketverių metų, neteko motinos. Jis buvo šeštas vaikas šeimoje. Dirbo nuo mažens. Savo nelengvą gyvenimą yra aprašęs keliose beletrizuotose autobiografijose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus.

   1944-1945 metais tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. 1950 apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963-1986 – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje. Medžio drožyba domėjosi visą laiką, tačiau kol augo vaikai, kol spaudė materialiniai nepritekliai, ilgesniam laikui tam atsidėti negalėjo. Nuo 1965 m. laisvalaikiu ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Pirmosiose parodose eksponavo nedideles skulptūrėles kasdieninio darbo tema. Vėliau pasaulėvaizdis plėtėsi, meninė asmenybė atsiskleidė vis plačiau ir giliau, turtėjo įspūdžiais, išgyvenimais, apmąstymais apie žmogaus būties prasmę.

   Nuo 1965 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios Vilniuje (1968−69, 1971, 1976, 1983−1986), Lenkijoje (1970, 1976−77), Leningrade (1981), Maskvoje (1982).
Iš medžio sukūrė daugiau kaip 1 400 kūrinių; tarp jų – apie 250 monumentalių skulptūrų koplytstulpių ansambliams Lietuvoje (Ablingoje, Birštone, Šiauliuose, Čiurlionio kelyje, Anykščiuose, Juodkrantėje ir kitur), Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomįjoje. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, skulptūras, portretus, daugiafigūres kompozicijas (Vilniaus įkūrimas, 1973; Žalgirio mūšis, 1978; Skerdžius, 1992; Kristaus vainikavimas, 2000). Skulptūros ekspresyvios plastikos, raiškaus silueto, darnios kompozicijos.

   Parašė knygą ,,Mano Jėzus“ (1997).

   Pripažinimas ir apdovanojimai: Medžio drožėjų meistrų meistras (1972); Nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas (1975); Ne kartą apdovanotas sąjunginės ir respublikinės reikšmės I laipsnio diplomais, garbės raštais; 2000 suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas.

Comments are closed.