Širvintų krašto vietovardžiai

Vasario 19 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko lietuvių kalbos dienoms ir Vietovardžių metams skirtas renginys „Širvintų krašto vietovardžiai“. Renginyje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis specialistas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva.

„Šiandien noriu aptarti Širvintų kraštą, vietovardžius ir vietovardžių metus. Širvintų kraštas nesutampa su rajono ribomis ir net istorinėmis. Širvintiškių tarmė yra viena mažiausių Lietuvoje.  Širvintų krašto tarmė yra kilusi iš aukštaičių ir priklauso rytų aukštaičių grupei.

Visų kalbų seniausi vietovardžiai yra vandens  – upių ir ežerų. Pagal juos yra atstatomos ne tik etninės lietuvių, bet ir baltų ribos. Dėl to vandenvardžiai yra labai vertinami. Vandenvardžių kilmė ir istorija yra labai įdomi. Ir kaip sakoma žemė –  kalba apie savo istoriją. Didesnių vandenvardžių Širvintų krašto žemėlapyje radau per dvidešimt. Jie yra visur sudaromi. Vieni vietovardžių pavadinimai yra sudaromi pagal spalvą, pagal pobūdį, kiti – pagal tarmiškus žodžius ir netgi pavardes. Širvintų vietovardis kilo iš tarmiško žodžio širvas.

Pagrindinis tikslas dėl ko šie metai paskirti Vietovardžių metais yra tas, kad viskas yra susiję su lietuvių kalba. O Vietovardžių metai atkreipia dėmesį į tai, kad mažėjant gyventojams, dalis kaimų išnyksta, bet metai pavadinti ne išnykusių kaimų, o vietovardžių metais, nes vietovardžiai yra ne tik kaimai, bet ir vandenvardžiai – upės, ežerai, taip pat miškai ir kalnai, kas yra labai svarbu tam, kad jie neišnyktų. Vietovardžių metai kviečia išrinkti gražiausią vietovardį. Man gražiausi vietovardžių pavadinimai jūsų krašte: Žarnavagiai, Klišabalė, Lygialaukis, Kraujaleidžiai, Kaliakiemis,  Piliakiemiai. Aš rinkau gražiausius vietovardžių pavadinimus ne tik Širvintų krašto, bet ir kitų rajonų. Vietovardžių pavadinimai labai įdomūs.“ – pasakojo habil. dr. Kazimieras Garšva.

Renginys vyko minint Lietuvių kalbos dienas. Lietuvoje lietuvių kalbos dienų renginiai minimi jau ketvirtus metus, nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Tomis dienomis organizuojami įvairiausi renginiai.

Lietuvos vietovardžiai – tai kalbos  ir atminties lobynas. O svarbiausia – tai mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime ir saugokime savo dabartį, prakalbinkime vietovardžius naujai.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Ugnė Trumpickaitė

Įrašas paskelbtas temoje Širvintos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Komentavimo galimybė išjungta.