Viešojoje bibliotekoje – tibetietiškas dubuo, poezija ir vilna

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lapkričio 22 d. įvyko trijų Laimos Petronienės poezijos knygų sutiktuvės bei vilnos vėlimo meistrės Oksanos Graužinienės darbų  parodos „Šiltos eilės“ pristatymas.  Šią meniškų darbų kolekciją O.Graužinienė sukūrė įkvėpta L.Petronienės poezijos.  Oksana   yra  ir poetės knygų viršelių dizainerė.

Pagal profesiją psichologė, pagal kilmę – tikra dzūkė, Laima Petronienė eiles pradėjo kurti dar paauglystėje. Savo kūrybą ji užrašinėjo į knygeles, kurių per dešimtmetį susikaupė tikrai  nemažai. Tose knygelėse buvusios eilės ir sugulė į tris poetės knygas  – „Tai – kaip sodų žydėjimas“, „Tu – tai viskas“, „Tik prisimink – juk Tu esi Šviesa“.

Pasak poetės, „jos viduje visada kirbėjo klausimai: kas aš esu? Kokia mano gyvenimo prasmė?  Kas yra laimė ir kur ją rasti?“  Susivokimo, sąmonėjimo  kelias buvo gana ilgas. Išgyvenusi daugybę nusivylimų, vidinių kančių  ir neįgyvendintų lūkesčių,  knygų autorė pagaliau suvokė, jog „ laimė niekur kitur negyvena, tik mūsų pačių viduje. Ji teka iš mūsų vidaus į gyvenimą, ir tuomet pats paprasčiausias buvimas tampa nuostabus.“  Šis atradimas poetei buvo netikėtas, bet jam įvykus, eilės pradėjo plaukte plaukti iš vidaus. Eilėraščiai tapo kūrėjos įkvėpimo šaltiniu, paguoda, malda ir dėkingumu gyvenimui.

Šiandien poetė gali drąsiai pasakyti, „jog eilės yra jos sielos kalba“. Besidalindama savo kūryba,  poetė stengiasi prisibelsti į žmonių širdis,  priminti, kad kiekvienas iš mūsų esame sukurti iš meilės ir šviesos. Ta šviesa ir ramybė renginio metu sklido ir iš pačios poetės.  Šiuos jausmus dar sustiprino neįprastais instrumentais – kalimba ir tibetietišku dubenimi – atliekama muzika. Vilnos dirbinių švelnumas, poezija, muzika tarsi užbūrė renginio svečius, pripildė širdis gerumo ir šilumos.

Renginys praėjo, tačiau Oksanos Graužinienės darbų paroda bus eksponuojama iki lapkričio 30 dienos.  Vilnos vėlimo meistrės kūrybos gerbėjus kviečiame apsilankyti.

Almutė Kanapienienė

This entry was posted in Širvintos. Bookmark the permalink.

Comments are closed.