Literatūrinis  muzikinis vakaras „Man užteko ilgesio…“ Anciūnuose

    Balandžio 12 d. Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Anciūnų filiale vyko literatūrinis  muzikinis vakaras „Man užteko ilgesio…“, kuris buvo dedikuotas prozininkui Mariui Katiliškiui, jo gyvenimui ir kūrybai. Renginys vyko pagal Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vykdomą projektą „Atverkime vartus galimybei bendrauti, pažinti literatūrą ir atrasti save“, kurį  finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.

    Programa „Man užteko ilgesio…“ sudaryta pagal Mariaus Katiliškio, Liūnės Sutemos bei Henriko Nagio kūrybą. Joje skambėjo kompozitoriaus Andriaus Kulikausko dainos pagal lietuvių poetų eilių tekstus.

   M. Katiliškio ir jo amžininkų prisiminimų puslapius sklaidė aktorė Dalia Jankauskaitė, ilgesingomis melodijomis pritarė atlikėjas Andrius Kulikauskas ir birbynininkas Kastytis Mikiška.

    Marius Katiliškis (1915–1980, tikroji pavardė Albinas Vaitkus) – daugelio knygų autorius, iš jų Lietuvos skaitytojams labiausiai žinomos „Miškais ateina ruduo“ „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“. Šiose ir kitose knygose skleidžiasi ryškus prozininko talentas, kai romanuose susipina dvi pasakojimo kryptys: impresionistinė ir realistiškoji. Vienuose tekstuose M. Katiliškis pasirodo esąs geras pasakotojas, kituose – geras psichologas ir buities vaizduotojas, kitur – įdomus stilistas. Daugelyje M. Katiliškio romanų plačiai vaizduojama veiksmo aplinka – dažniausiai Aukštaitija (Biržų, Pasvalio regionai). Tą, matyt, lėmė, kad M. Katiliškis, gimęs Žemaitijoje, Šiaulių apskrityje, kurį laiką iki pasitraukimo į Vakarus dirbo Pasvalio bibliotekos vedėju (dabar Pasvalio viešoji biblioteka pavadinta Mariaus Katiliškio vardu). Čia 1942 m. jis vedė mokytoją Elzę Avižonytę, gimusią Čikagoje, bet su tėvais grįžusią į Lietuvą. Ir jo romanuose, ir apsakymuose gausu skirtingų veikėjų, savaip išgyvenančių asmenines krizes.  Žvelgiant į M. Katiliškio kūrybos visumą, matyti, kad rašytojo ryškinama pagrindinė žmogiškosios būties opozicija: gyvenimas–mirtis.

     Mirė M. Katiliškis Lemonte, Čikagos priemiestyje, palaidotas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse. 2013 m. šalia jo atgulė ir žmona, poetė Liūnė Sutema. Teliko įrašas ant paminklo:

„Miškais ateina ruduo
Išėjusiems negrįžti,
ir bevardė šalis –
jų užuovėja.“

    Aktorės Dalios Jankauskaitės skaitomi tekstai nukėlė į tą laiką, kai gimė, augo, gyveno ir kūrė rašytojas Marius Katiliškis. Nuskambėjo jo laiškai žmonai, rašyti su didele meile ir atsidavimu, ištraukos iš rašytojo  vaizdingų kūrinių.

    Skaitydami M. Katiliškio kūrinius, prisiliečiame prie esminių dalykų,  jo kūryboje atrandame tėviškės žemę, Lietuvos gamtą, lietuvišką senąjį kaimą su visais papročiais ir ritualais, meilę, atsakomybę, žmogaus palikimą žmogui.

  Išeivijos rašytojo Mariaus Katiliškio kūryboje, be kurios sunkiai būtų įsivaizduojamas lietuvių literatūros procesas, atsekame tam tikrus istorinio laiko pėdsakus, jo pasaulis kuriamas, rodos, siekiant kažkokio, sunkiai nusakomo pirmapradžio darnumo. Jam buvo svarbus amžinosios vertės kriterijus, leidžiąs teigti tikrąsias, laiko tėkmėje nekintančias vertybes – gerumą, meilę ir viltį. Ir ilgesį. Jam užteko ilgesio…

Dalia Taparauskienė, projektų vadovė

This entry was posted in Anciūnai. Bookmark the permalink.

Comments are closed.