Lapkričio 3 d. Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ pristatymas.
Vakaro viešnią pristatė ir Justino Marcinkevičiaus eiles apie Monsinjorą K.Vasiliauską skaitė bibliotekos skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.
Į jaukų vakarą susirinko visi, kuriems yra artimas tikėjimas, kurie norėjo išgirsti apie Biblijos sėjėją, visi tie, kurie norėjo pajusti tą šilumą, kurią žmonėms dovanojo Monsinjoras.
Kunigas Kazimieras Vasiliauskas mirė nuo kepenų vėžio. Palaidotas yra Antakalnio kapinėse. „Kunigas Kazimieras atidavė visą save žmonėms iki paskutinio savo atodūsio“, – kalbėjo R.Sakalauskaitė, cituodama Monsinjoro pasakytus žodžius: „Kada, jeigu ne dabar?“.
Ramunės Sakalauskaitės ir Monsinjoro draugystė prasidėjo Sąjūdžio metais. „Ši draugystė buvo išmintingo, apsiskaičiusio, talentingo žmogaus mokymas gyvenimo tiesų.“, – pasakojo žurnalistė. „Draugystę reikia sutvirtinti mažomis dovanėlėmis“, – prisiminė kun. Kazimiero Vasiliausko žodžius R. Sakalauskaitė.
Knygoje yra dar niekur nepublikuoti Monsinjoro laiškai, dokumentai iš archyvų, kurie atskleidžia faktus apie kunigo gyvenimą, tremtį, mokymą, patirtis, išgyvenimus, darbus žmonėms ir tarnystę Dievui. Joje bus galima perskaityti Monsinjoro mokinio Lentvario bažnyčios klebono Gintaro Petronio, Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios rektoriaus Ričardo Doveikos ir kitų kunigų bei žmonių, artimai pažinojusių kun. K.Vasiliauską liudijimus.
Išvykdamos į ilgesnes keliones pas kun. Kazimierą palaiminimo ateidavo rašytoja Jurga Ivanauskaitė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė. „Jis visuomet į kišenę įdėdavo po banknotą sakydamas: „čia tam, jei pritrūktų maisto“. Kunigas priimdavo visus žmones. Jis visiems paklydusiems, ieškantiems paguodos atrasdavo laiko – nuraminti, padėti, paguosti.“, – pasakojo žurnalistė.
Vakaro metu prisiminimais apie Monsinjorą pasidalino vicemerė, rajono tarybos narė Irena Vasiliauskienė ir ilgametė pedagogė, mokytoja Danutė Miliukienė, kuri papasakojo savo tėvelio prisiminimus iš tremties.
„Niekada nepulk smerkti žmogaus iš pirmo žvilgsnio, nežinodama jo gyvenimo istorijos“, – vakarui baigiantis Monsinjoro pamokymą prisiminė Ramunė Sakalauskaitė.
Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas savo pamoksluose pabrėždavo amžinąsias vertybes, Biblijos tiesas, meilę savo artimui ir atleidimą savo priešams ir priespaudėjams.
Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą. Tik nedaugelis jį atranda. (Mato 7:14). Biblijos slėpiniai yra gyvenimo tiesos, išganymo kelias, kuriuo einant pasieksime amžinybę.
Gyvenimas trapus ir nenuspėjamas, reikia neužmiršti tų tiesų ir jomis vadovautis, ruošiant savo širdis ir sielą amžinajam gyvenimui aukštybėse.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė