Kiaukliai

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2018“

Gegužės 24 d. Čiobiškyje vyko eiliuotais kūriniais žavinčio Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2018“ išradingoji literatūrinė programa „Vakaras P“. Susirinkusieji turėjo galimybę pamatyti įspūdingą dviejų jaunų menininkų – Artūro Dubakos ir Balio Ivanausko pasirodymą pagal savo patirtas istorijas ir poeto Gintaro Grajausko kūrybą. Žygiuodami per Lietuvą šie du menininkai nešė žinią apie išsiskleidusį pavasarinį didžiausią Tarptautinį literatūrinį renginį – 54-ąjį „Poezijos pavasarį 2018“. Jaunieji aktoriai ėmėsi įgyvendinti ypatingą šių metų festivalio akcentą – Lietuvos šimtmečiui skirtas poetinis žygis per Lietuvą.

Gegužės 25 d. Poezijos pavasario paukštė suskleidusi sparnus nutūpė Musninkuose ir Kernavėje.

Svečiavosi literatūrologė Neringa Butnoriūtė, poetė Jurgita Jasponytė, poetas, kritikas Vainius Bakas, poetas Justinas Kubilius. Kernavėje prie Poezijos pavasario skaitymų prisijungė aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka.

Susirinkę poezijos mylėtojai turėjo galimybę pasiklausyti eilėraščių apie gyvenimą, laiko tėkmę, būtį, praeities pėdsakus, dabartį. Girdėjome ne tik eilėraščius, bet ir eilėmis apipintas liaudies dainų, sutartinių eilutes. Poetai Justina Jasponytė ir Justinas Kubilius skaitė savo kurtus eilėraščius aukštaičių ir žemaičių tarmėmis. Kernavėje savo kūryba pasidalijo buvęs advokatas, šiuo metu gyvenantis Kernavės apylinkėse Balys Ališauskas. Renginį vedusi literatūrologė Neringa Butnoriūtė supažindino klausytojus su šių metų Poezijos pavasario almanachu. Literatūrologė yra viena iš šių metų Poezijos pavasario almanacho sudarytojų. Ji papasakojo, kuo kitoks yra šių metų Poezijos pavasario almanachas ir paminėjo, kad būtent šiame almanache gausu užsienio poetų eilėraščių.

Poezijos pavasario svečiai nepaliko abejingų. Jie klausytojus užbūrė ne tik savo kūryba, bet ir  skleidžiamu nuoširdumu, žemiškos būties buvimu. Galima buvo tik gėrėtis ir pasinerti į nepaprastą poezijos pasaulį.

 

Ugnė Trumpickaitė

Poezijos popietė Kiauklių filiale

                      

Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, širdies melodija, meilė, ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus mintys, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų … Viskas, kas žmogiška.

             (Poetas P. Širvys)

 

    Gegužės 18 d. į Kiauklių filialą rinkosi poezijos mylėtojai. Čia vyko poezijos popietė „Pavasaris ir poezija – atgaiva sielai“. Kai aplinkui tiek daug žiedų, nuostabaus alyvų aromato ir paukščių balsų, norisi širdimi ir gražiausiais žodžiais išdainuoti pavasarį. Tada poezija suskamba mūsų širdyse, akyse ir lūpose.

    Susirinkusiems gražias eiles ir dainas dovanojo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dainuojamosios poezijos ansamblio vadovė, mokytoja Ligita Varaneckienė. Mokytoja maloniai nustebino savo kūrybos eilėmis.

    Renginyje dalyvavo ir mūsų krašto poetė, kiauklietė Veronika Masiukienė.

    Ačiū visiems dalyvavusiems. Gražaus Jums pavasarinio žydėjimo!

Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

 

Elektroninės pajamų ir turto deklaravimo paslaugos Kiauklių filiale

    Kasmet VMI kviečia gyventojus deklaruoti pajamas ir turtą, laiku pateikti užpildytas deklaracijas.

    Šia elektronine paslauga Kiauklių filiale jau kelinti metai naudojasi Kiauklių krašto gyventojai.

    Balandžio 12 d. VMI Širvintų sk. specialistė T. Kalesnykienė Kiauklių filiale konsultavo mokesčių mokėtojus pajamų bei turto deklaravimo klausimais, padėjo teisingai užpildyti ir pateikti elektronines deklaracijas. Kartu su deklaracijomis galima buvo pateikti ir prašymus, kad iki 2 % sumokėto pajamų mokesčio būtų skirta paramai mokėtojo apsisprendimu.

 

                                                         Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

Popietė, skirta partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui,  Kiauklių filiale

 

   vanagas Kovo 23 d. Kiauklių filiale vyko prisiminimų popietė, skirta partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

    Partizanų pulkininkas ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataras, LLKS pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas  baigė „Žiburio“gimnaziją Lazdijuose, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940 – 1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. Tokį apsisprendimą lėmė daugelis veiksnių – kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, jau veikiančių partizanų platinami atsišaukimai, pagaliau tėvų įskiepyta Tėvynės meilė ir troškimas gyventi nepriklausomoje valstybėje.

    Adolfas Ramanauskas-Vanagas partizaniniame fronte išbuvo beveik dvylika metų. 1945 m. spalio 7 d. Nedzingės bažnyčioje slapta vedė Birutę Mažeikaitę. Juos sutuokė šios bažnyčios kunigas, partizanų ryšininkas Zigmas Neciunskas-Elytė.  Žmona Birutė kartu su vyru dalyvavo partizaninėje veikloje. Nuo 1952 m. A. Ramanauskas slapstėsi su šeima, žmona Birute ir dukrele Aukse. Tuo metu parašė atsiminimų knygą „Daugel krito sūnų …“

    1956 m. spalio 12 d. su žmona Birute buvo išduoti, suimti Kaune ir iš karto išvežti į LTSR KGB kameras. A. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje jam įvykdyta mirties bausmė. Palaidojimo vieta nežinoma.

    Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo nuteista kalėti 8 m.. Mirė 1996 m. kovo 19 d. Kaune. Palaidota Romainių kapinėse.

    Aptarėme A. Ramanausko – Vanago knygą „Daugel krito sūnų …“. Širdies virpulį keliantys partizanų, kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę žygiai ir kovos, kančios ir išgyvenimai, netektys ir skausmas, artimųjų praradimas, begalinė meilė Tėvynei paliko neišdildomą įspūdį.

    Tokia buvo laisvės kaina. Branginkime Tėvynės istorinę atmintį ir amžinąsias vertybes.

                       Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

Misija sibiras ‘17

Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje svečiavosi Misija Sibiras’17 ekspedicijos dalyvis Laimis Kasparavičius. Kultūros centro konferencijų salėje buvo rodomas filmas „Misija Sibiras‘17“. Pasižiūrėti filmo, pasiklausyti gyvo pasakojimo ir prisiminimų susirinko Širvintų Atžalyno progimnazijos mokiniai, juos atlydėję mokytojai.

Svečias pasakojo, kad „Misija Sibiras“ tai jau dvyliktus metus vykstantis projektas, kurio metu organizuojamos jaunų žmonių ekspedicijos į Sibirą. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti atminimo simbolius, lietuviškomis kryždirbystės tradicijomis puoštus kryžius žuvusiems lietuviams Sibire atminti. Ekspedicijos metu taip pat siekiame pabendrauti su Sibire tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. O grįžus iš ekspedicijos keliaujame po visos Lietuvos mokyklas ir skatiname jaunuolius domėtis Lietuvos istorija bei išsaugoti ją ateities kartoms.

Per 11 projekto gyvavimo metų savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 12 000 jaunų žmonių, suorganizuota 15 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.

Šiais metais, „Misija Sibiras‘17“ ekspedicijos dalyviai vyko į Irkutsko sritį, kurioje pagal plotą tilptų 12 Lietuvų, tvarkė lietuvių amžino poilsio vietas Tulūno bei Nižneudinsko rajonuose, kuriuose sutvarkė 9 skirtingas kapines (Gadalėjaus, Tulūno, Javdokimovo, Algatujaus, Soloncų, Kamenkos, Bogotyriaus, Porogo bei Viesiolyj). Kapinių ieškojo vietovėse, kurių dalies žemėlapiuose jau nebėra, todėl nemažai keliavo pėsčiomis – nužygiavo daugiau nei 100 kilometrų. Dvi savaites trukusioje ekspedicijoje į dangų iškilo 9 nauji lietuviškos kryždirbystės tradicijomis puošti kryžiai. Lietuvių tremtinių likimus išsaugojo susitikdami su Sibire tebegyvenančiais lietuviais ar jų artimaisiais – keliavo iš vienos gyvenvietės į kitą, sutiko net 8 lietuviškų šaknų turinčius žmones.

Mokiniai susidomėję žiūrėjo filmą „Misiją Sibiras’17“, įdėmiai klausėsi ekspedicijos dalyvio Laimio Kasparavičiaus. Jis papasakojo tiek savo patirtis išvykus į Sibirą, tiek  ir kitų ekspedicijos dalyvių. Pasidalijo, kokiomis mintimis ir emocijomis gyveno visas tas 14 dienų, kaip jautėsi ir ką išgyveno kiekvieną ekspedicijos dieną. Papasakojo mokiniams, kodėl pats išsiruošė į šią ekspediciją, kokius etapus reikia įveikti, kad patektum į komandą. Pasidžiaugė, kad šiemet jis buvo ekspedicijos dalyvis ir viską galėjo išjausti ir patirti pats. Kvietė mokinius būti pilietiškais ir, atėjus metui, taip pat išmėginti savo jėgas projekte „Misija Sibiras“.

Ugnė Trumpickaitė

Paroda „Širvintų Igno Šeiniaus viešajai bibliotekai – 80 metų“

2017 m. Širvintų savivaldybės Viešoji biblioteka mini 80 m. jubiliejų. Šia proga bibliotekai suteiktas Igno Šeiniaus vardas. Alėjoje atidengtas paminklas, skirtas iš Širvintų krašto kilusio rašytojo, diplomato, visuomenės veikėjo atminimui įamžinti.

Gražiai sukakčiai paminėti Kiauklių filiale parengta paroda. Kviečiame apsilankyti.

bibliotekai 80 DSCF5004

Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2017“

Poezijos pavasaris – tarptautinis poezijos festivalis, iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, rengiamas Lietuvos Rašytojų sąjungos. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m., paskutinę gegužės savaitę. Per keletą dienų įvyksta virš 50 susitikimų, kurie sutraukia klausytojų iš visos Lietuvos. Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Kasmet vainikuojamas Poezijos pavasario laureatas. Šių metų „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas, publicistas, vertėjas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova.

Skrisdama per visą Lietuvą Poezijos pavasario paukštė nutūpė Kernavėje, Kiaukliuose ir Širvintose.

Poezijos paukštė, suskleidusi sparnus Širvintose, bibliotekos ir kultūros centro vidiniame kiemelyje kvietė poezijos mylėtojus susiburti ir pasiklausyti gražiausių eilių. Igno Šeiniaus vardo viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė pasveikino visus susirinkusius su gražia pavasario švente ir pristatė festivalio dalyvius. Renginį visose trijose stotelėse vedė rašytojas ir kompozitorius Alvydas Jegelevičius.

Svečiavosi poetas Albinas Galinis, poetė, menotyrininkė Laima Kreivytė, rašytojas, kompozitorius Alvydas Jegelevičius, rašytojas, publicistas, žurnalistas, redaktorius Romas Sadauskas, poetė, prozininkė, eseistė, žurnalistė Sara Poisson (Rasa Čergelienė)  ir svečias iš Latvijos poetas Marts Pujats.

Poetas Albinas Galinis skaitė eiles apie laiką, priminė visiems susirinkusiems apie tremtį, karą. Romas Sadauskas, skaitydamas savo gimtąja dzūkų tarme, kvietė visus nusišypsoti bei akcentavo nežinomus kūrėjus, sakydamas, kad nežinomų kūrėjų yra kur kas daugiau nei žinomų.  Prozininkė Sara Poisson, papildydama bendražygį poetą Albiną Galinį, skaitė prozą apie ilgesį ir meilę. Išskirtinai įdomia poezija savo gimtąją latvių kalba pasidalijo svečias iš Latvijos poetas Marts Pujats. Svečio iš Latvijos lietuvišką vertimą skaitė poetė L. Kreivytė. Poetė Laima Kreivytė skaitė apie moters gyvenimą ir laukimą, sakydama jog visas moters gyvenimas tarsi laukimas. Alvydas Jegelevičius visus pasitiko kaip strazdas giesmininkas, dūdelės melodijos garsais, bei sušildė savo kūryba.

Festivalio metu savo kūryba pasidalijo ir mūsų krašto kūrėjai. Kiaukliuose savo kūrybą skaitė Kiauklių krašto poetė Veronika Masiukienė ir literatė, poetė Eglė Guobytė – Iglė, Širvintose – literatė, poetė, Igno Šeiniaus premijos laureatė Danutė Miliukienė, kuri skaitė savo kūrybos bei Igno Šeiniaus kūrybos eilėraščius ir poezijos mylėtoja, kūrėja Ugnė Trumpickaitė. Na, o Kernavėje į Poezijos pavasario skaitymus sėkmingai įsiliejo Juodvarniai iš Mažeikių baikerių klubo. Juodvarnis Rolandas Bazaras Kernavėje pasidalijo savo kurtomis eilėmis.

Baigiamąją dainą „Baltas lino gyvenimas“ dovanojo Alvydas Jegelevičius, kviesdamas visus kartu dainuoti.

Vakarui baigiantis gražiausius ir šilčiausius sveikinimo žodžius tarė Igno Šeiniaus vardo viešosios bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė ir įteikė visiems festivalio dalyviams Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanas.

Festivalio dalyviai džiaugėsi šiltu ir svetingu priėmimu. Dėkojo visiems susirinkusiems ir organizatoriams.

Iš tiesų Poezijos pavasaris sužydėjo visomis pavasario spalvomis, prasiskleidė įvairiaspalvėmis gėlėmis, kvepėjo pražydusiomis alyvomis. Visi susirinkę paskendo poezijos jūroje. Bibliotekai buvo padovanoti Poezijos pavasario leidiniai su dalyvių autografais.

 

Daugiau nuotraukų rasite čia

Ugnė Trumpickaitė

Susitikti sukviečia knygų skaitymas

Knyga – tai išminties, gimtojo žodžio saugotoja ir puoselėtoja, kuri lydi žmogų per visą jo gyvenimą. Ji išminties spinduliu nušviečia kiekvieno žmogaus gyvenimo kelią, kiekvienas gali surasti joje save.

Gera knyga ir niūriausią dieną nuskaidrina bei nuotaiką pagerina. Drauge su knygos veikėjais pergyvename jų džiaugsmus, sėkmes ir nesėkmes, kartu einame jų gyvenimo keliu ir … dažniausiai džiaugiamės gera pabaiga.

Kovo 31 d. popietę į Kiauklių biblioteką rinkosi knygos mylėtojai. Susitikome pasidalinti skaitymo džiaugsmu ir įspūdžiais, prisiminėme rašytojos I. Simonaitytės kūrinių herojų gyvenimus, jų istorijas ir likimus.

Popietėje svečiavosi mūsų kraštietė, poetė Veronika Masiukienė. Šįkart išgirdome naujausius mūsų poetės eilėraščius apie pavasarį, tėviškę, meilę, gamtą, brangius žmones.

Prisiminimai ir apmąstymai, jausmingos eilės, šilti žvilgsniai, gurkšnis kvapnios arbatos – taip nuoširdu ir miela.

Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė