Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje susitikimas su vaikų rašytojais Tomu Dirgėla ir Justinu Žilinsku
Musninkai
Literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“
Lapkričio 8 d. jaukiame Musninkų bendruomenės „Spindulys“ bendruomenės namų pastate vyko literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“, skirta Jono Meko, kūrėjo, menininko 100-ajam jubiliejui paminėti.
Gausiai susirinkusiems žiūrovams aktorius Andrius Bialobževskis skaitė ištraukas iš Jono Meko laiškų, atsiminimų, kūrybos. Nostalgiškai nukėlė į prisiminimus skaitytos „Semeniškių idilės“, kurias nuostabiai papildė kanklininkės Aistės Bružaitės ir birbynininko Egidijaus Ališausko muzikinės interpretacijos. Aktorius Andrius Bialobževskis surado Jono Meko kūrybinius „perliukus“, kurie susirinkusiems atvėrė Jono Meko kūrybą ir biografijos faktus.
Pirmoje dalyje aktorius skaitė eilėraščius iš rinkinio „Semeniškių idilės“ ir laiškus motinai. J. „Semeniškių idilės“ – gimtinės ilgesio inspiruota knyga. J. Mekas apie gimtuosius Semeniškius visada kalbėdavo su didele meile ir nostalgija. Gimtinės ir namų ilgesys taip pat skleidžiasi ir laiškuose motinai.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Andrius Bialobževskis – garsus aktorius. 2004-iasiais apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2011-aisiais metais tapo „Sidabrinės gervės“ laureatu geriausio aktoriaus kategorijoje.
Aistė Bružaitė – kanklininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų katedros vedėja, docentė, meno daktarė.
Egidijus Ališauskas – birbynininkas, Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dėkojame atlikėjams už suteiktas emocijas, o žiūrovams už ypatingą atmosferą renginio metu.
Nuoširdžiai dėkojame Musninkų bendruomenei „Spindulys“ ir pirmininkui Jonui Roliui už partnerystę ir jaukias patalpas.
Ši muzikinė kompozicija vyko įgyvendinant projektą „Literatūros ir meno sintezė bibliotekoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas: laikraštis „Širvintų kraštas“.
Projektų vadovė Dalia Taparauskienė
Nepaprasta pamoka apie Vilnių
Susitikimas ir nepaprasta pamoka pagal knygą “Vilnius. Vija ir Meška miestinėja „ vyko Musninkų A. Petrulio gimnazijoje. Pamoką vedė gidė ir edukatorė Rūta Norkūnė. Visus nustebino netikėta staigmena. Į renginį atvyko knygos herojė šunytė Meška. Knygos autorė pasakojo, kad labai mėgsta knygas, turi jų daugybę. Iš kelionių kaip suvenyrą taip pat parsiveža knygą apie aplankytą šalį. Taip gimė idėja parašyti knygą apie Vilnių.
Keliaudama knygos puslapiais ir rodydama skaidres, ji pasakojo legendas apie Vilkpėdę, Vilnelę. Šv. Kristoforo legenda buvo sekama dalyvaujant vaikams. Pristatytos trys pačios mėgstamiausios autorės Vilniaus senamiesčio vietos: Literatų gatvė, Vilniaus universitetas, Bastėja. Ir dar viena legenda apie siaubūną Baziliską , įtikinamai sekama Rūtos.
Praktinė užduotis – apžiūrėjus, pauosčius, palietus senovės vaistinėje pardavinėtas labai mums neįprastas prekes: vištos koja, varlės griaučiai, lydekos dantys ir kt., apspėti, kuri prekė kainavo brangiausiai.
Buvo daug klausimų vaikams: apie herbus, augintinius, knygas, Vilniaus vietas. Autorė stebėjosi, kad pradinukai tiek daug žino ir atsako teisingai. Visgi, renginio „vinis“ buvo pudelytė Frėja, sulaukusi begalybės glostymų ir dėmesio.
Renginyje dalyvavo antros ir trečios klasių mokiniai ( mokytojos Sigutė Bžozinskienė, Asta Jurkevičienė, Audronė Janušauskienė).
Renginys organizuotas, vykdant projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“ , kurį finansuoja Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė
Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte
Daug metų sekęs kūrėjų pėdsakais per visą Lietuvą, į Širvintų kraštą užklydo literatūrinės kraštotyros pradininkas respublikoje Benjaminas Kondratas. Kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas apsilankė Musninkų, Čiobiškio, Bagaslaviškio filialuose bei viešojoje Igno Šeiniaus bibliotekoje.
Atvykus į Širvintų Igno Šeiniaus viešąją biblioteką vyko lituanisto, kraštotyrininko knygos „Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte“ pristatymas. „Įdomiai gyvenu, tokia veikla – tik į naudą. Išėjus į pensiją niekuo neužsiimti – pražūtis“, – šypsosi unikalių knygų autorius, kurias leidžia savo lėšomis. Rengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.
2015 m. už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas B. Kondratas tapo Kalbos premijos laureatu. Ši premija skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą.
Benjamino Kondrato parengta serija „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui.
Šios knygos prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus. Savo knygas autorius vadina mozaika, kuri sudėta ne tik iš kūrėjų aprašymo, bet ir žmonių prisiminimų, kurie pasakoja Lietuvos istoriją. Pirmoji šio ciklo knyga buvo išleista 1981 metais. 2022 metais išleista 22 –oji „Kūrėjų pėdsakais“ knyga skirta Kaišiadorių ir Širvintų krašto kūrėjams.
Šiuo darbu autorius siekia prisidėti prie geresnio Širvintų krašto kultūros pažinimo, rašo apie praeities ir šių dienų kūrėjus. Tai rašytojai, poetai, prozininkai, dramaturgai. Neužmiršti literatai, vertėjai, publicistai, kritikai, literatūrologai, atsiminimų autoriai. Pasakojama apie mėgėjus eiliuotojus, kalbininkus, religinių knygų autorius, kraštotyrininkus.
Knygos autorius atliko labai didelį darbą, surinkdamas visų knygoje minimų žmonių biogramas. Rinkdamas medžiagą apie kūrėjus, autorius bendravo su pačiais kūrėjais, rinko medžiagą iš knygų.
Renginių dalyvius žavėjo Benjamino Kondrato užsidegimas, literatūrinės žinios. Susitikimo metu buvo galima įsigyti autoriaus knygų.
Susitikimui baigiantis lituanistą, kraštotyrininką sveikino ir Širvintų savivaldybės atminimo dovaną įteikė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.
Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė
Poezijos popietė „Nuskridę su pienių pūkais“
Iš visų pasaulio
Gėlių surinkime puokštę,
Iš viso pasaulio kalbų
Sudėkime žodžius maldai,
Iš visų padangės žvaigždžių
Suraskime vienintelę
Ir padovanokime ją likimui.
Apkabinkime seną ąžuolą –
Tegul jo jėgos teka į mus.
Parašykime po laišką
Kiekvienam mylimam žmogui,
Nusišypsokim kitiems
Nors ir nepažįstantiems.
Ir neišeikime
Nepalikę nė ženklo apie save…
Ilona Kiaušaitė,
(1998 m., iš knygos „Nuskridę su pienių pūkais“)
Birželio 3 d. Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenės „Spindulys“ atnaujintame pastate vyko šiltas ir jaukus renginys, kviečiantis prisiminti prieš 15 metų išleistą Musninkų vidurinės mokyklos mokinių kūrybos knygelę „Nuskridę su pienių pūkais“.
Susitikimą daina „Pienė“ pradėjo musninkietis Tadas Imbrasas. Šis kūrinys tarsi atkartojo pagrindinę renginio mintį: tik pienės pūkas težino, kur šiandieną yra šios knygelės autoriai. O jie išsiblaškė po gimtą šalį, kai kurie išvyko į tolimus kraštus ir įleido šaknis Danijoje, Anglijoje, Malaizijoje ir kitur.
Iš pažiūros pienė toks trapus augalas, bet turinti gilias šaknis , todėl galima ją palyginti su žmogumi: auga, bręsta, įleidžia šaknis ir… lyg pienės pūkas išskrenda, palikęs darbus, mintis, žodžius, įmintas pėdas ir išbarstytas sėklas.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Musninkų ir Vileikiškių filialų bibliotekininkėms Aldonai Sakavickienei ir Janei Rolienei kilo mintis surengti poezijos popietę ir susitikti su kūrėjais po 15 metų nubyrėjusių laiko smilčių. Aišku, ne visi galėjo atvykti, nes daugiau kaip pusė iš 15 ano meto jaunųjų kūrėjų gyvena užsienyje, kiti gi neatvyko dėl darbinių ar šeimyninių priežasčių.
Ši kukli originalios kūrybos rinktinė – tai jaunų žmonių bandymai prisijaukinti žodį, jų kūrybinis džiaugsmas suvokus, kad gal pavyko atrasti kažką, ko kiti dar nepastebėjo.
Lietuvių kalbos mokytojos Eglė Dikčienė, Zinaida Palionienė, Snieguolė Urbonavičienė, dailės mokytoja Valentina Brazaitienė, informatikos mokytoja Kristina Gatelienė, socialinė pedagogė Neringa Kazlauskaitė, buvęs Musninkų vidurinės mokyklos direktorius Vladas Trakimavičius – tie žmonės, kurie padėjo knygelei išvysti dienos šviesą ir skaitytojų akis.
Poezijos popietėje dalyvavusi labiausiai prie knygelės išleidimo prisidėjusi Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Snieguolė Urbonavičienė pasidalino prisiminimais apie knygelės išleidimo rūpesčius, parodė, kaip atrodė pirmieji rankraščiai bei prasitarė, kad dabar mokykloje kuriančių mokinių yra mažiau.
Į renginį atvyko knygelės iliustratorius, buvęs Musninkų mokyklos mokinys Ramūnas Petrusevičius, kuris savo gyvenimą susiejo su menu, daile, fotografija. Popietės metu veikė jo grafikos darbų paroda.
Savo kūryba bei dabartiniu gyvenimu pasidalino Kristina Kalpaitė-Gatelienė, Eglė Misevičiūtė, Janina Buinickaja ir Kristina Karpičiūtė, kuri eiles kuria iki šiol ir žada išleisti eilėraščių knygutę. Dėl šeimyninių priežasčių negalėjo dalyvauti Dina Sergijenko, kuri baigė žurnalistikos studijas ir dirba internetiniame naujienų portale „Delfi“ žurnaliste.
Keli knygelės autoriai atsiuntė savo įrašus ir prisiminimus bei linkėjimus iš užsienio. Viena iš jų – Jurga Vaičiūnaitė, dabar gyvenanti Kopenhagoje. Kaip pati sakė, ji dabar kuria komercines eiles, nes turi savo verslą. Turininga ir įdomia medžiaga pasidalino kitas šios knygelės autorius Mykolas Vadišius, kuris gyvena Kenijoje ir dirba kelionių vadovu. Anot jo, „kol kas dar knygos neparašė, bet ateity galbūt parašys iš savo kelionių ir patirties“.
Atvykusieji į renginį knygelės autoriai be galo jaudinosi, dalindamiesi prisiminimais. Kai kurių akyse netgi suspindėjo „išdavikė“ ašara.
Knygelėje yra ir šių kūrėjų eilės: Gintarės Stravinskaitės, Aistės Šalkauskaitės, Žanos Maldis, Justės Šapolaitės, Baltuko, Rasos Ramoškaitės, Justino Bakaičio.
Popietėje liejosi poezijos žodžiai, skambėjo buvusių Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokinių Tado Imbraso ir Domanto Rolio dainos. Tadas Imbrasas netgi sukūrė muziką vienam iš šios knygelės eilėraščių. Vedančioji Sonata Žilinskienė atliko muzikinį kūrinį fortepijonu ir prisijungė prie baigiamosios Domanto Rolio dainos.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė, buvusi šios mokyklos mokinė, su jauduliu dėkojo gimnazijos direktorei Palmirai Kvietkauskienei, Širvintų rajono Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenei „Spindulys“, kūrėjams, atlikėjams, sudarytojams bei renginio vedėjoms.
Renginį vedė irgi buvusios Musninkų vidurinės mokyklos mokinės Audronė Janušauskienė ir Sonata Žilinskienė, susiejusios savo kelią su mokytojo profesija.
Tarsi pienės pūkas į praeitį nuskriejo ir ši poezijos popietė, palikdama susirinkusiems gražias akimirkas ir prisiminimus. Tai jau istorija. Liko tik sėkla, pasėta 1997-aisiais metais, ir viltis, kad ji sudygs dar ne kartą čia, gražioje Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje. O poezijos paukštė atskris ir suplasnos, palikdama nuostabų poetinį žodį.
Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė
Sugrįžta pamėgtasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“
Vasarą nepamiršti knygos ir skaitymo ragina Lietuvos bibliotekos, kviečiančios dalyvauti jau septintame skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“.
Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija iššūkyje dalyvauti kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, vienodai azartiškai knygas skaito ir moksleiviai, ir jų tėvai, ir senjorai. „Įkvėpk knygų magijos!”, – ragina „Vasara su knyga“ organizatorės apskričių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka, savivaldybių viešosios bibliotekos, prie kurių šiemet prisijungė iniciatyvos ambasadorė Jurga Šeduikytė.
„Kai prieš gerą dešimtmetį labai krito skaitymo populiarumas, man tai buvo viena liūdniausių žinių. Be galo džiaugiuosi, kad dėl begalės gražių skaitymo iniciatyvų knygų populiarumas vėl šovė aukštyn. Knyga man – mylimas ir stebinantis bendrakeleivis. Ji nepasiduoda jokiai madai, nepraeina ir nėra išaugama. Visada skaitau bent kelias skirtingas – žiemą ar vasarą. Tyliai baltai pavydėdama naujų įspūdžių bangos rekomenduoju į šiltą šios vasaros kelionę pasiimti knygą (o dar geriau – ne vieną) ir leisti jai nuspalvinti, o gal net pakeisti gyvenimą“, – sako dainininkė, muzikos kūrėja, o dabar – jau trijų knygų autorė Jurga Šeduikytė.
Dalyvauti gali ir skaitantys kitais formatais
Skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvauti kviečiami ir skaitytojai, turintys regos negalią, autizmo spektro sutrikimų, disleksiją ar panašių sunkumų, dėl kurių jie negali skaityti spausdinto teksto.
„Mums atrodo, kad nori skaityti – imi ir skaitai. Tačiau viskas nėra taip paprasta žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Nei knygynai, nei bibliotekos jiems padėti dažniausiai negali. Kitaip skaitantiems reikalinga kitokia – prieinamo skaitmeninio formato – knyga. Virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) saugoma daugiau nei 14 000 pavadinimų leidinių tiems, kas negali skaityti įprastai. Pakvieskime savo artimąjį, draugą, tėtį ar mamą praverti virtualios bibliotekos ELVIS duris, kad įkvėpti knygų magijos galėtų visi. Juk garsinės knygos pasakojama istorija – ne mažiau magiška.“
Penkios knygos per vasarą
Dalyvauti vasaros skaitymo iššūkyje paprasta: užsiregistruokite svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitę knygas, suveskite jų pavadinimus. Jeigu reikia, prašykite bibliotekininko pagalbos. Šių metų užduotys yra šios:
- Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-ais);
- Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą;
- Perskaityk biografinę knygą;
- Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis;
- Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą.
Akcijos draugų ir rėmėjų kasmet vis daugiau
Visų įveikusiųjų vasaros knygų iššūkį laukia staigmenos, o didžiuosius prizus įsteigė pagrindinė akcijos rėmėja – išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“. Ji pasirūpino, kad net 47 burtų keliu atrinkti iššūkį įveikę dalyviai laimėtų išmanius ir inovatyvius prizus – planšetę, mobiliuosius telefonus, išmaniąsias apyrankes ir kt.
Audioteka.lt dalinsis rekomendacijomis, dovanos audioknygų, o su kodu VASARASUKNYGA visą birželio mėnesį – 20% nuolaidą visoms audioknygoms. Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.
„Vasara su knyga“ – septintus metus apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija organizuojama skaitymo skatinimo akcija. Organizatoriai džiaugiasi augančiu jos populiarumu – vien pernai perskaitytos 105 867 knygos, skaitymo iššūkį įveikė per 17 000 žmonių.
Pagrindinis informacinis partneris – LRT, pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“.
Akcijos draugai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY, leidyklos „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Aukso žuvys“, „Debesų ganyklos“, Audioteka.lt, garsinių knygų biblioteka „Elvis“, „Urtės tekstilė“, peteliškių namai „DomBow Ties“, „DenimDiaries“, „Muilo virtuvė“, „Biblioteka visiems“, „Švieskime vaikus“, „Verocafe“, kurjerių tarnyba „Samus“, „Pažymėtas.lt“.
Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – www.vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija
Išvyka į Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešąją biblioteką
Balandžio 6 dieną Musninkų filialo bibliotekininkė su grupe vaikų iš Musninkų dienos centro „Aitvarai“ ir vienu iš vadovų, Andriumi Baškatovu, lankėsi Širvintų viešojoje bibliotekoje. Išvyka buvo organizuota, kad mokiniai susipažintų su rajono biblioteka, joje esančiu vaikų skyriumi bei pamatytų ir išbandytų naująsias technologijas, esančias bibliotekoje.
Apie šiuolaikines technologijas bei jų daromus stebuklus vaikams papasakojo Širvintų viešosios bibliotekos IT specialistas Dmitrijus Golubevas. Ypač mokiniai susidomėjo 3D spausdintuvu, kuris gali „iškepti“ suprojektuotus objektus bei figūras. IT specialistas rekomendavo mokiniams svetainę www.trinkercod, kad patys galėtų pabandyti projektuoti ir kažką sukurtų.
Vėliau visiems mokiniams magėjo pažaisti 3D kompiuterinius žaidimus. Kai kuriems tai buvo visiška naujovė ir pirmas kartas. Kiti žaidė stalo žaidimus, vartė knygas. Širvintų viešosios bibliotekos vaikų skyriuje mus maloniai priėmė bibliotekininkės Lolita Pliukštienė ir Alina Griškevičienė.
Išvykos metu su vaikais grožėjomės Širvintų Meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių piešinių paroda „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei 2022“ ir mažiausiųjų vaikučių darbeliais – „Kačiukai kniaukuliukai“.
Vaikams popietė neprailgo. Laikas buvo praleistas smagiai ir produktyviai.
Širvintų viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė J. Rolienė
Lietuviško žodžio skleidėjai
Ar kas uždegs vaškinę žvakę,
Kai smėlio kauburį supils?
Už sunkų kelią, baugią naktį
Ar kas mus, knygnešius, atmins?
(iš knygnešių dainos)
Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Jau tapo tradicija šią ypatingą dieną paminėti Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Musninkų filiale. Šį kartą, bendradarbiaujant su Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Egle Dikčiene ir Musninkų Šv. Trejybės bažnyčios klebonu Mariumi Talučiu, Knygnešio dieną paminėta kitaip – buvo organizuotos dvi netradicinio ugdymo pamokos „Spaudos draudimas
Lietuvoje. Knygnešiai.“ Jose dalyvavo penktosios klasės mokiniai, kurie įsisavino kalbos, istorijos bei pilietiškumo pamoką. Mokiniai, lydimi bibliotekininkės ir mokytojos, aplankė Bažnyčios reliktų muziejų Kernavėje. Kunigas Marius Talutis papasakojo apie Kernavės krašto knygnešį Karolį Baužį, parodė muziejaus eksponatus: knygnešio Karolio Baužio šeimos nuotraukas, paveikslus, asmeninius daiktus, senas knygas, kurias slapta gabeno knygnešiai. Mokiniai uždegė žvakeles ant knygnešio Karolio Baužio kapo Kernavėje ir Juozo Kanclerio kapo Musninkų kapinėse, pagerbė knygnešių atminimą tylos minute. Penktokai, grįžę į gimnazijos klasę, pasižiūrėjo Musninkų filialo bibliotekininkės Janės Rolienės paruoštas skaidres, klausėsi pasakojimo apie spaudos draudimo laikotarpį ir Širvintų krašto knygnešius. Pasiskirstę į tris komandas, dalyvavo
viktorinoje „Spaudos draudimas Lietuvoje. Knygnešiai.“ Poetas Justinas Marcinkevičius knygoje „Tekančios upės vienybė“ rašė: „Vargu ar pasauly rastųsi tauta, kuri su tokiu pasiryžimu būtų ginusi savo kalbą ir raštą, kaip tai darė mūsų senoliai visą XIX a. antrąją pusę.“ Šiandieną ypač svarbu puoselėti gimtąją kalbą – mūsų tautos identitetą.
