Be kategorijos

Renginių ciklas „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“

Be kategorijos

Nuo balandžio  mėnesio Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyks skaitymo skatinimo tęstinio  projekto „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“ renginių ciklas. Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Šio projekto tikslas: skaitymas – vaikų identiteto dalis. Sieksime išbandyti įvairias skaitymo patirtis, skaitymą siejant su malonumu bei įdomiais potyriais, suteikti literatūrai gyvybės, pasitelkiant tokias meno formas kaip teatras, muzika, iliustravimo menas.

Projekte dalyvaus Širvintų rajono vaikų lopšelių/darželių vaikai. Pokyčiai skaitymo skatinimo srityje neįvyksta greitai, tai ilgas ir nuoseklumo reikalaujantis procesas.  Įvairios projekto metu vykdomos tarpusavyje susijusios veiklos ugdys vaikų kalbos gebėjimus, skleis informaciją apie ankstyvojo įsitraukimo į skaitymą svarbą. Ypač svarbu didinti motyvaciją skaityti. Todėl renginius ves populiarūs, žinomi autoriai, edukatoriai, kurių vedami užsiėmimai vaikams pelnė pripažinimą. Kviesime į įtaigius, savitus renginius, kuriuose dalyvaus  vaikų literatūros profesionalai: Lina Žutautė, Indrė ir Martynas Paviloniai, Virgis Šidlauskas, Indrė Pliuškytė-Zalieckienė ir kt. Mėgausimės „Vėjų teatro“ muzikiniu spektakliu, vėl kviesime į tradicinę šeimų išvyką. Projekto veiklos bus viešinamos socialiniuose tinklalapiuose, spaudoje.

Bendradarbiavimas su kitų rajonų bibliotekomis, padės skleisti mūsų bibliotekos gerąsias patirtis.

Projekto vadovas Lolita Pliukštienė

Popietė „Vilniaus miesto istorijos takais“ Lapelių filiale

Be kategorijos, Lapelės, Širvintos

Balandžio 20 d. Širvintų I. Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale įvyko popietė „Vilniaus miesto istorijos takais“, skirta Vilniaus miesto 700-ajam jubiliejui. Šiai datai paminėti taip pat buvo eksponuojama ir knygų paroda „Mūsų karališkame mieste, vardu Vilnius“.

Apie Vilniaus miesto istoriją raidą nuo įkūrimo iki dabartinių laikų papasakojo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė.

Įdomius faktus apie Vilnių papasakojo Vida Dambrauskienė. Ji paminėjo, jog Vilnius –  sparčiausiai besivystanti sostinė Baltijos šalyse,  jo senamiestis įtrauktas į „UNESCO“ paveldo sąrašą.

Vilniuje yra 13 tiltų, tai Baltas, Gariūnų, Geležinio vilko, Komunikacijų, Lazdynų, Liubarto, Mindaugo, Šilo, Valakampių, Vingio, Žirmūnų, Žvėryno, jau nebenaudojamas Bukčių.

Vilniaus miesto gimtadieniui kasmet yra skiriamas Vilniaus šviesų festivalis.

Apie šešis Gedimino laiškus papasakojo Daiva Drazdauskienė. Pirmasis laiškas buvo parašytas Popiežiui Jonui XXII. Laiškas, kuriame pirmąkart buvo paminėtas Vilnius, buvo parašytas 1323 m. sausio 25 d. Nuo šios datos yra skaičiuojamas Vilniaus miesto gimtadienis.

Renginio metu dalyviams buvo užduoti klausimai apie Vilnių. Daugiausiai jų atsakė Domantas Veikša.

Vilnius dar yra vadinamas meilės miestu. Dalyviams buvo pristatyta L. Matonienės knyga „Vilnius: meilės stotelės“ –  romantiškasis miesto žemėlapis. Dalį jo stotelių apžvelgėme, su visomis stotelėmis susipažinti galima nuvykus į Vilnių.

Visi popietės dalyviai sudainavo dainą „Pasakų miestas“ (žodžiai Pauliaus Širvio, muzika Tomo Leiburo).

Popietėje dalyvavo Musninkų vaikų dienos centro „Aitvarai“ vaikai su vadovais Daiva Drazdauskiene ir Andriumi Baškatovu.

 

Išvyka į Keistuolių teatrą

Be kategorijos

Gruodžio 9 d. mokinių kūrybinių darbų konkurso „Astridos Lindgren kūrinių herojai“, kurį organizavo Širvintų r. Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, dalyviai – 1b, 2, 5, 6 klasių mokiniai – vyko į Keistuolių teatro spektaklį „Detektyvo Lapino byla”. Šią išvyką konkurso dalyviams dovanojo Širvintų r. Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, vykdant Kultūros tarybos finansuotą projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“. Projekto vadovė skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Lolita Pliukštienė. Spektaklis atskleidė, kokios skaudžios gali būti patyčios ir kaip svarbu laiku susiprasti, įsijausti, atsiprašyti. Taip pat istorija visus žiūrėjusius pamokė, kad patekus į bėdą – visada yra išeitis… Nuoširdžiai dėkojame Širvintų r. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojoms už šią dovaną. Konkursuose dalyvausime dar aktyviau.

    

Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos 1 b klasės mokytoja Danguolė Blusevičienė

Literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“

Be kategorijos, Musninkai, Širvintos
Lapkričio 8 d. jaukiame Musninkų bendruomenės „Spindulys“ bendruomenės namų pastate vyko literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“, skirta Jono Meko, kūrėjo, menininko 100-ajam jubiliejui paminėti.
Gausiai susirinkusiems žiūrovams aktorius Andrius Bialobževskis skaitė ištraukas iš Jono Meko laiškų, atsiminimų, kūrybos. Nostalgiškai nukėlė į prisiminimus skaitytos „Semeniškių idilės“, kurias nuostabiai papildė kanklininkės Aistės Bružaitės ir birbynininko Egidijaus Ališausko muzikinės interpretacijos. Aktorius Andrius Bialobževskis surado Jono Meko kūrybinius „perliukus“, kurie susirinkusiems atvėrė Jono Meko kūrybą ir biografijos faktus.
Pirmoje dalyje aktorius skaitė eilėraščius iš rinkinio „Semeniškių idilės“ ir laiškus motinai. J. „Semeniškių idilės“ – gimtinės ilgesio inspiruota knyga. J. Mekas apie gimtuosius Semeniškius visada kalbėdavo su didele meile ir nostalgija. Gimtinės ir namų ilgesys taip pat skleidžiasi ir laiškuose motinai.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Andrius Bialobževskis – garsus aktorius. 2004-iasiais apdovanotas „Auksiniu  scenos kryžiumi“, 2011-aisiais metais tapo „Sidabrinės gervės“ laureatu geriausio aktoriaus kategorijoje.
Aistė Bružaitė – kanklininkė,  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų katedros vedėja, docentė, meno daktarė. 
Egidijus Ališauskas  – birbynininkas,  Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dėkojame atlikėjams už suteiktas emocijas, o žiūrovams už ypatingą atmosferą renginio metu.
Nuoširdžiai dėkojame Musninkų bendruomenei „Spindulys“ ir pirmininkui Jonui Roliui už partnerystę ir jaukias patalpas.
Ši muzikinė kompozicija vyko įgyvendinant projektą „Literatūros ir meno sintezė bibliotekoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas: laikraštis „Širvintų kraštas“.

Projektų vadovė Dalia Taparauskienė

Kviečiame dalyvauti konkurse

Be kategorijos

Viena žymiausių vaikų rašytojų pasaulyje Astrida Lindgren (1907 m. lapkričio 14 d. – 2002 m. sausio 28 d.) – švedų rašytoja, kūrusi vaikams, jos kūriniai išversti daugiau nei į 95 pasaulio kalbas. Rašytoja sukūrė tokius legendinius personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos ir daugelį kitų. Lapkričio mėn. 14 d. švęsime 115 – ąsias rašytojos gimimo metines. Kviečiame dalyvauti kūrybinių darbų konkurse „Astridos Lindgren kūrinių herojai“ ir prisiminti nepakartojamus vienos iš mylimiausių rašytojos herojus. Labai laukiame jūsų darbų!

Lindgren konkurso nuostatai (atsisiųsti PDF)

Pono Kampo viešnagė Ukmergėje

Be kategorijos

Rugsėjo 20 d. Ukmergės „Ryto“ specialiojoje mokykloje, tęsiant ilgametį bendradarbiavimą, vyko rašytojo Beno Bėranto knygos „Ponas Kampas“ (iliustratorė Tania Rex) teatralizuotas pristatymas.

Vaikus pasitiko knygos herojus Ponas Kampas. Jis ilgokai rengėsi, tvarkėsi, darė mankštą, netgi šoko. Ir įsivaizdavo, kad jo niekas nemato. O atgijęs nesuprato, kodėl taip atsitiko. Bet suprasti padėjo knyga. Berniukas Jovaras gyveno mažam bute, neturėjo savo kambario, antklode atsitverdavo kampą, tai ir buvo jo „kambarys“. Jame tiek visko nutikę. Ponas Kampas Jovarui pasakojo, kaip jo tėtis nusipiešė ant sienos draugus, kaip mama juos spalvino. Berniukas nusprendė tėvams priminti jų istoriją, pripiešęs visą sieną jų vaikystės draugų. Bet šeima jau buvo nusprendusi išsikraustyti, palikti Poną Kampą. Naujuose namuose juk irgi galima nusipiešti kampą. Kas gi iš mūsų nesame turėję savo kampo?!

Vaikų buvo paprašyta atminimui nupiešti Pono Kampo portretą. Ponas Kampas išradingai pozavo, vis klausinėjo, ar nupiešti akiniai ir skrybėlė. Renginio metu buvo užduota daug šmaikščių klausimų ir sulaukta įdomių atsakymų ir patarimų.

Renginio pabaigoje Ponas Kampas tapo rašytoju Benu.

Benas Bėrantas pasakojo mokiniams apie savo knygas „Riešutortas“, „Baubaimė“, „Pirmokykla“, „Ponas Kampas“, „Bambukas yra lėėėtas“. Rašytojo knygos yra išverstos į 10 skirtingų kalbų.

Benas Bėrantas yra puikus vaikų literatūros žinovas, nepriklausomas vaikų literatūros agentas, užsienyje ieškantis leidyklų, kurios leistų lietuvių autorių knygas.

„Ryto“ mokyklos mokinė Viktorija įteikė rašytojui Benui Bėrantui savo sukurtą nuostabų paveikslą. Dėkojame mokyklos atstovams už nuoširdų priėmimą ir dovanėles.

Renginys vyko Širvintų I.Šeiniaus viešajai bibliotekai vykdant projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Bagaslaviškyje paminėti Gyvūnų gerovės metai

Be kategorijos

Gyvūnų gerovės metus Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atsižvelgęs į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai. Išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai namų ūkiuose, privačiuose zoologijos soduose.

Aplinkos ministerija pristato originalų Gyvūnų gerovės metų logotipą, kuris vaizduoja iš Lietuvoje gyvenančių laukinių ir naminių gyvūnų sukomponuotą gyvybės medį. Logotipas sukomponuotas iš 15 rūšių gyvūnų, tiek naminių, tiek laukinių: tai kalakutas, arklys, višta, žąsis, čiurlys, bitė, varlė, gyvatė, katė, šuo, ežys, vilkas, kiškis, meška ir lašiša. Nors gerovės nusipelno visi gyvūnai be išimties, bet į logotipą visi netilptų. Būtent dėl šios priežasties buvo  pasirinkta keletas „atstovų“, kurie garsiausiai komunikuoja gyvūnų problemas Lietuvos žiniasklaidoje.

Kiekvienas gyvūnas privalo būti auginamas ir prižiūrimas atsakingai. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Turėtume būti jiems amžinai dėkingi už jų gyvenimą šalia mūsų. Jų buvimas yra neįkainojamas, suteikiantis žmonėms daug džiaugsmo ir prasmės bei duodantis mums naujos patirties.

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filialo bibliotekininkė organizavo Gyvūnų gerovės metų paminėjimą savo sodyboje kartu su „Tėkmės“ mokyklos pradinių klasių mokiniais. Sodyboje laikomi bei atsakingai ir profesionaliai prižiūrimi sportiniai balandžiai, banguotosios papūgėlės, raudonosios rozelos, kanarėlės, mėlynkaktė amazonė Azo, vištos, putpelės, bitės, belgų aviganė Vega. Sodybos šeimininkas Gediminas (biologijos mokytojas) supažindino mokinius su naminiais ir egzotiniais gyvūnais, papasakojo apie gyvūnų ypatumus, atsakomybę pasirenkant augintinį, gyvūnų priežiūrą. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę paimti į rankas ir paleisti po vieną balandį, paruošti papūgoms ir kanarėlėms „skanėstus“ iš ūkyje užaugintų daržovių, atpažinti vištų, putpelių, balandžių, papūgų ir kanarėlių kiaušinius. Šurmulys, susižavėjimo šūksniai, klausimai ir komentarai, daug šypsenų – tai malonūs įspūdžiai po edukacinės dienos.

Minint Gyvūnų gerovės metus buvo akcentuojama, jog svarbu ne tik mylėti gyvūnus, bet ir atsakingai jais rūpintis.

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė